ТОП просматриваемых книг сайта:
Eliotų dinastija. Antra knyga. Susan Crosby
Читать онлайн.Название Eliotų dinastija. Antra knyga
Год выпуска 0
isbn 978-609-03-0413-6
Автор произведения Susan Crosby
Жанр Современные любовные романы
Серия Eliotų dinastija
Издательство Svajonių knygos
– Man sunku apie tai kalbėti, – prabilo ji. Pirma paaiškinti, o prisipažinti vėliau, ar pirma prisipažinti, o tada pasiaiškinti? Mergina dvejojo.
– Aš klausau, – padrąsino jis.
– Kol buvai išvykęs, nutiko kai kas netikėta, ir aš… aš kai ką suvokiau.
Vaikinas tylomis stebėjo ją laukiančiu žvilgsniu.
Samer pajuto, kaip kaupiasi ašaros. Jautėsi taip, tarsi rengtųsi įspirti šunyčiui. Nuleidusi akis, ji išspaudė:
– Džonai, negaliu už tavęs tekėti.
– Ką? – vaikinas priverstinai skeptiškai nusijuokė negalėdamas patikėti.
– Aš nejuokauju.
– Kodėl? Maniau…
Mergina neleido jam baigti.
– Praėjusią naktį aš permiegojau su vienu vaikinu. Su Ziku Vudlou.
Štai ji, žiauri, akis badanti tiesa.
Džonas atrodė it gavęs antausį ar aplietas kibiru ledinio vandens.
– Ką pasakei?!
– Praėjusią naktį permiegojau su Ziku Vudlou. Paskalų skiltyje viskas supainiota. Ne Skarlet buvo su Ziku, o aš. – Mergina giliai atsiduso, žvilgsniu maldaudama supratimo, nors nebuvo jo verta ir nesitikėjo. – Nemaniau, kad taip nutiks! Nuėjau į Muzikantai už gydymą koncertą, tikėdamasi gauti Ziko interviu žurnalui. – Samer bejėgiškai nutilo. – Nesuprantu, kas nutiko…
Džonas paniekinamai purkštelėjo:
– Liaukis, Samer, juk žinai, kas nutiko. – Vaikinas susiraukė. – Beje, taip artimai susidraugavot, kad vadini jį vardu?
Suvokdama savo klaidą, Samer papurtė galvą.
– Nekaltinu tavęs, kad pyksti ir esi įskaudintas…
– Nejaugi? – sarkastiškai paklausė jis ir persibraukė pirštais per plaukus. – Išvažiuoju kelioms dienoms, o tu permiegi su kitu! Ar supranti, kaip jaučiuosi? Sakei man, kad nori palaukti iki vestuvių!
– Žinau, – kaltai pripažino ji, – pastarąsias dvidešimt keturias valandas praleidau svarstydama, kaip ir kodėl tai įvyko. Nebuvau girta ar pernelyg išvargusi, bet suvokiau, kad stengiausi nekreipti dėmesio į abejones, kylančias dėl mudviejų.
– Kokias abejones?! Mes tobulai tinkame vienas kitam. Iš gyvenimo abu norime to paties.
– Taip, – sutiko mergina, žinodama, kad turi būti atsargi, – bet mums trūksta ugnelės. Galbūt… galbūt todėl mums buvo lengva taip ilgai susilaikyti nesimylėjus.
Vaikinas nepratarė nė žodžio.
– Galbūt mylėjome vienas kitą nejausdami aistros, – tarė ir švelniai pridėjo: – Tu irgi vertas patirti aistrą, Džonai. Mes abu to verti.
Džonas vienu mauku ištuštino vyno taurę.
– Galėjau būti toks pat aistringas kaip bet kuri roko žvaigždė, jei tik būtum suteikusi man galimybę, Samer. Tačiau sutikau su tavo sąlygomis laukti iki vestuvių nakties.
Negalėdama atlaikyti jo žvilgsnio, mergina nuleido akis. Nusitraukė nuo piršto žėrintį sužadėtuvių žiedą. Paėmusi buvusį sužadėtinį už rankos, padėjo žiedą jam ant delno ir švelniai užgniaužė pirštus.
Vaikinas spoksojo į jųdviejų rankas.
Kai padavėjas grįžo su sąskaita, Samer ištiesė ranką, bet Džonas buvo greitesnis. Atitraukdamas ranką nuo josios, vaikinas su kartėliu balse pratarė:
– Leisk už paskutinį susitikimą sumokėti man.
– Išsiskyrei su Džonu?! – netikėdama pakartojo Skarlet.
Samer linktelėjo. Seserys sėdėjo bare šalia ELK. Po vakarienės su Džonu Samer paskambino Skarlet ir paprašė susitikti.
– Bet kodėl? Ar iš proto išsikraustei? – paklausė Skarlet. – Kam reikėjo nutraukti visiškai gerus santykius? Na, permiegojai su Ziku. Suklydai. Ir ką?! Tai nereiškia, kad turi nubaidyti vyrą, kurį myli, už kurio ketinai ištekėti. Kiekvienam pasitaiko suklysti.
Samer purtė galvą.
– Tu nesupranti.
– Argi Džonas nevertas, kad dėl jo pakovotum? Jei jis myli ir sugebės atleisti, abu galėsite viską pamiršti ir gyventi, kaip visada ir planavote, kartu.
– Nėra taip paprasta. Nutraukiau sužadėtuves ne todėl, kad permiegojau su Ziku, bet todėl, kad buvau priversta galų gale pripažinti, kad dėl vedybų su Džonu man kildavo abejonių.
– Abejonių?!
– Galbūt mes su Džonu ir mylime vienas kitą, bet ne taip, kaip žmonės, ketinantys susituokti. Mes nejaučiame vienas kitam aistros, galbūt todėl ir buvo lengva nesimylėti.
– Gal atvirkščiai, – pertraukė sesuo, – gal aistros nebuvo kaip tik todėl, kad nesimylėjote?
– Ir man taip atrodė, bet po praėjusios nakties pradėjau suprasti, kad viskas yra ne taip, – Samer stabtelėjo ir tęsė: – Džonas – nuostabus vaikinas, bet mes paprasčiausiai nejaučiame vienas kitam tokios aistros.
Skarlet nustebo, bandė kažką sakyti, bet nutilo. Tada švelniai uždengė Samer ranką savąja ir tarė:
– Ar esi tikra, kad nepasiduodi puikiai praleistos nakties kerams? Pirmasis kartas gali apsvaiginti. Gali žmogui susukti galvą. Žinai, Charizma darė apklausą, ir nepatikėtum, kiek moterų, netgi šiandien, mano turėjusios likti su tuo vyru, su kuriuo pasimylėjo pirmąjį kartą.
– Ne, – atkakliai paneigė Samer, – taip nėra, ir aš nesu sutrikusi. Neketinu toliau susitikinėti su Ziku vien todėl, kad su juo permiegojau. Vien todėl, kad padovanojau jam savo nekaltybę, – tyliai pridėjo ji. Ji neketino kartoti praėjusios nakties klaidos. – Jei kuo nors ir esu tikra, tai tik tuo, kad būtų neteisinga likti susižadėjus su Džonu. Man reikia laiko viską apmąstyti.
– Nemanai, kad tiesiog išsigandai prieš žengiant tokį rimtą žingsnį? – neatstojo Skarlet.
– Nuo pat pirmos sužadėtuvių dienos? – atrėmė Samer. – Likus mėnesiams iki pačių vestuvių?
Skarlet atsiduso.
– Spėju, nebūsi pirmoji moteris, atšaukusi vestuves dėl to, kad susivokei padariusi klaidą.
Ironiška, bet Samer norėjo nuraminti seserį. Ji guodžiamai apkabino Skarlet.
– Pralinksmėk! Juk galų gale leidau sau pripažinti, kad Džonas tiek atitinka visus kriterijus, kuriuos turėtų turėti mano būsimas vyras, jog net nebekreipiau dėmesio, kad jo nemyliu. Gerai, kad neteko pabėgti nuo altoriaus!
– Tikriausiai turėčiau džiaugtis, kad tiek laiko neprireikė, – sumurmėjo Skarlet.
– Ką? – paklausė Samer.
– Sakau, jis turėtų džiaugtis, kad neprireikė tiek laiko.
Samer sutrikusi linktelėjo. Sekundėlę jai pasirodė, kad Skarlet sakė visai ką kita. Mergina balsu tarė:
– Tai tik į gera, Skarlet. Esu tikra, pamatysi.
Viena ausimi klausydamasis vadybininko, Zikas blaškėsi po savo kambarius viešbutyje. Buvo beveik devinta vakaro, penktadienis, ir po pusvalandžio jam reikės traukti į vieną iš Niujorko madingiausių klubų Lotus, kuriame renkasi visos garsenybės.
Kaip ir daugelį kitų