LITMIR.BIZ

Скачать книгу

jų nebuvo nė menkiausios kibirkštėlės. O taip, ji mylėjo Džoną ir jis sakėsi ją mylįs, bet galbūt juodu supainiojo patogumą ir šiltus draugiškus jausmus su meile. Su Džonu Samer jautėsi patogiai ir saugiai, jį suprato… bet galbūt to nepakanka.

      – Apie ką mąstai? – paklausė Skarlet.

      – Visą rytą savęs klausinėju apie Džoną.

      – Na ir?

      Atstumdama lėkštę su salotomis, Samer liūdnai gužtelėjo pečiais. Kąsnis strigo gerklėj.

      – Tiesiog nežinau. Galbūt taip norėjau įvykdyti penkmečio planą ir sukurti šeimą, kad nebekreipiau dėmesio į vis apninkančias abejones dėl santykių su Džonu?

      Gal ji tikrai pamišusi? Juk bando daryti išvadas remdamasi viena aistros naktimi. Palyginti su tvirtais ir stabiliais jos ir Džono santykiais, aistra rodėsi toks nepatikimas jausmas… Tiksliau, palyginti su tvirtais ir stabiliais santykiais, kuriuos ji manė esant, pasitaisė mergina.

      – Ką ketini jam pasakyti? – pasiteiravo Skarlet.

      – Nežinau, – prisipažino Samer. – Jis dar negrįžo, bet anksčiau ar vėliau turėsiu pasakyti, kas nutiko. – Mergina kreivai šyptelėjo. – Faktas, jog laikraščiai mano, kad praėjusį vakarą su Ziku buvai tu, laimėjo man šiek tiek laiko. Priešingu atveju, bijau, kad Džonas jau būtų išgirdęs paskalas. Dabar galėsiu viską pasakyti jam kiek švelniau, kai grįš, – mergina kaltai pažvelgė į seserį. – Atleisk, kad įpainiojau ir tave.

      – Nesirūpink. Šiek tiek gyvybės mano reputacijai šiuo momentu nepakenks, – su šaltu humoru pastebėjo Skarlet.

      Suskambo mobilusis telefonas, ir Samer suvokė, kad skambina jai. Iškrapščiusi jį iš rankinės, mergina net susigūžė, pamačiusi, jog skambina Džonas.

      – Džonas, – paaiškino seseriai, prieš nuspausdama mygtuką atsiliepti ir linksmu balsu tarė: Labas!

      – Sveikutė, – iš aparato atsklido gilus Džono balsas, – ilgėjausi tavęs.

      Ką ji galėtų į tai atsakyti?

      – Kaip sekėsi kelionėje?

      – Puikiai, – atsiliepė vaikinas. Balse buvo justi gera nuotaika. – Anksčiau sutvarkėme reikalus, todėl spėk! Šią popietę grįžtu į Čikagą. Iš tiesų jau esu oro uoste.

      Samer pajuto, kad vidurius suspaudžia sunkumas.

      – Gal pavakarieniausi su manimi šiandien? – paklausė Džonas. – Ką pasakytum apie One If by Land, Two If by Sea?

      – Žinoma, – vos vos pratarė mergina. One If by Land, Two If by Sea buvo laikomas vienu iš romantiškiausių Niujorko restoranų. Įsikūręs garsiame aštuonioliktojo amžiaus pastate, kuriame kadais buvę užeigos namai, priklausę Aronui Berui.

      – Laikas į lėktuvą, – įsiveržė į jos mintis Džono balsas. – Negaliu sulaukti, kada tave pamatysiu.

      – Iki, – baigdama pokalbį atsisveikino Samer.

      – Na? – paklausė Skarlet.

      Samer pažvelgė į seserį, jausdama, kad pečius užgula sunki lemtis.

      – Džonas parskrenda anksčiau nei planavo, ir šį vakarą eisime vakarieniauti.

      Parodijuodama tostą, Skarlet kilstelėjo taurę su vandeniu:

      – Išmušė tavo valanda.

      PENKTAS SKYRIUS

      Šeštą valandą Džonas jau laukė Samer One If by Land, Two If by Sea bare. Mergina buvo pasiūliusi susitikti tokiu metu, nes žinojo, kad jis bus pavargęs po kelionės ir, svarbiausia, taip ji galės susitikti su juo iškart po darbo ir išvengs jo apsilankymo namie. Žinant, kokias naujienas šįvakar rengėsi pranešti, mergina nenorėjo pasilikti su sužadėtiniu vienu du.

      Pasitikdamas vaikinas pakilo nuo baro kėdės.

      – Sveika, mieloji.

      Švelnūs žodžiai skaudino, primindami merginai, kad yra niekinga kirmėlė, kad Džonas visada elgėsi su ja kaip su princese ir tikrai nenusipelnė to, ką ji ketino pasakyti.

      Džonas lenkėsi pakštelėti į lūpas, bet Samer paskutinę akimirką kryptelėjo, ir jo lūpos palietė tik skruostą. Vaikino akyse šmėstelėjo sumišimas.

      – Ar mūsų staliukas jau paruoštas? – Samer stengėsi būti linksma.

      – Manau, kad taip.

      Linktelėjęs barmenui ir atsiskaitęs, Džonas švelniai apglėbė merginai juosmenį ir, lydimi administratorės, juodu pasuko stalelio link. Palaukęs, kol atsisės jo mergina, vaikinas atsisėdo ir pats, tada paėmė Samer už rankos ir paglostė plaštaką nykščiu.

      – Pasiilgau tavęs.

      Mergina vargais negalais išspaudė šypseną. Kas jai darosi?! Žvelgdama į atidžias tamsiai rudas Džono akis ir mielas duobutes skruostuose, Samer pradėjo abejoti savo sprendimu viską jam prisipažinti ir svarstyti, ar nepadarysianti dar vienos klaidos. Džonas yra toks vyras, su kuriuo būdama didžiuotųsi kiekviena moteris – išvaizdus, darbštus, ambicingas ir patikimas. Trumpai tariant, puikus grobis visomis to žodžio prasmėmis.

      – Džiaugiuosi, kad grįžai, – atsakė ji, ištraukdama ranką. – Ar užsakysi vyno?

      Vaikinas pašnairavo į ją.

      – Taip, tuoj išsirinksiu. – Paėmęs meniu, pradėjo skaityti.

      Samer pasinaudojo proga ir dar kartą atidžiau į jį įsižiūrėjo. Virš galvos kabantys šviestuvai švelniai apšvietė šviesiai rudų plaukų sruogas. Turėtų būti tobulas vyras jai, bet nežinia ko trūko.

      Abejonės… Dėl Džono merginai jų kildavo nuolat. Kirbančios abejonės, kurių negalėjo nusikratyti. Bet kodėl, kodėl ji turėjo permiegoti su kitu vyru, kad išdrįstų tas abejones pripažinti?.. Atnešus vyną, juodu užsisakė keletą patiekalų ir ėmė kalbėtis apie Džono kelionę. Džonas darė svaiginamą karjerą, todėl reklamos reikalais dažnai keliaudavo ir visuomet galėdavo papasakoti įdomių istorijų apie TV reklamų filmavimus ar naujų gaminių rėmimo kampanijų kūrimą.

      – Žodžiu, sutvarkėme tą reikalą, – pasakojo jis, atsipjaudamas gabalėlį tešloje keptos jautienos nugarinės. – Viena iš garsiausių Holivudo aktorių pozuos trims laikrodžių reklaminiams plakatams.

      – Stebiuosi, kaip ji sutiko, – atitarė Samer.

      – Aš taip pat. Daugybė kino žvaigždžių nenori tapti JAV reklaminių plakatų veidais, bijo, kad pakenks jų įvaizdžiui. Jie sutinka pozuoti plakatams užsienyje, bet tik su sąlyga, kad Jungtinėse Valstijose jie nebus platinami.

      – Ir kaip manai, kodėl ji vis dėlto sutiko?

      – Pinigai, – atsakė Džonas. – Ši reklamos kampanija mūsų klientui nemažai kainuos, bet bendrovės vadovas mano, jog verta, nes jų tikslinę rinką sudaro amžiaus grupė nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių.

      Samer jau buvo pripratusi, kad Džonui reklamos žargonas – tarsi antroji prigimtis. Jis vis įterpdavo tikslines rinkas, rinkos dalis ir kampanijas. Ji žinojo, kad būtent dėl tokio atsidavimo darbui Džonį ir lydi sėkmė.

      Padavėjui nunešant lėkštes, Džonas staiga tarė:

      – Beje, šiandienos paskalų skyrelyje skaičiau, kad Skarlet susitikinėja su Ziku Vudlou. Gal ji galėtų įkalbėti jį ką nors pareklamuoti?

      Samer tuo metu kėlė prie lūpų taurę vyno. Jos ranka sudrebėjo, ir palietas vynas dviem ryškiomis raudonomis dėmėmis užtiško ant baltutėlės staltiesės.

      – Atsargiai, –

Скачать книгу