LITMIR.BIZ

Скачать книгу

vieną populiarių savo dainų. Tačiau tai buvo arti tiesos. O, kad tik jis galėtų perkelti tą prakeiktą dainą ant popieriaus…

      – Tu man dukart pamelavai, – balsiai pratarė vaikinas. – Pirmąkart, kai nepasakei, kad esi turtinga paveldėtoja, o dabar štai dar šitai, – jis mostelėjo į jos ranką. – Tu susižadėjusi.

      – Aš nemelavau.

      Zikas ciniškai susijuokė.

      – Ar tikrai, Keitlin?

      – Toks mano antrasis vardas. Samer Keitlin Eliot.

      – Ir paprastai prisistatinėji tuo antruoju?

      Mergina susigūžė.

      – Ne, aš tiesiog bandžiau laimėti truputį laiko…

      – Truputį laiko iki kada? – petraukė jis. – Kol atsidursime kartu lovoje? Ar kol istorija pateks į laikraščius?

      Mergina skėstelėjo rankomis.

      – Gerai jau! Tu teisus, aš klydau! Ar tai norėjai išgirsti? – ji atsiduso. – Jeigu tik leistum man paaiškinti…

      – Tai aiškink.

      – Čia aš tesu reklamos redaktorė, bet noriu tapti reportere. Visi žino, kad esi karščiausia muzikos pasaulio naujiena. Visada būni minimas The Buzz ir kituose pramogų žurnaluose. Pamaniau, kad jei galėčiau įtikinti tave duoti interviu… nors retai sutinki…

      – Nes leidžiu už mane kalbėti muzikai.

      Vadinasi, jis teisus. Mergina medžiojo interviu. Prisivertė dėl interviu gultis į lovą. Negalėdamas patikėti, vaikinas papurtė galvą. Nuostabu. Apie tai dainą galima parašyti!

      Samer pradėjo grąžyti rankas.

      – Žinau, kad viskas skamba labai bjauriai…

      Vaikinas kilstelėjo antakį:

      – Mieloji, ne tik skamba, bet ir yra bjauru.

      Jis pradėjo rimti, bet atsidūrus vienu du tame pačiame kambaryje, jo kūnas tiesiog dainavo. Buvo ir kitų dalykų, kurių jis negalėjo suvokti. Pirmiausia, mergina buvo nekalta. Logiškai mąstant apie visa, kas nutiko ir ką buvo išsiaiškinęs, ta viena dėlionės dalis tiesiog netiko prie bendro vaizdo. Nebent jai geismas irgi buvo aptemdęs protą…

      Abejingu balsu vaikinas tarė:

      – Dar nepaaiškinai, kodėl apsirengei kaip Skarlet.

      Samer atsiduso.

      – Bandžiau susitikti su tavimi pasibaigus labdaros koncertui trečiadienio vakarą, bet negalėjau prasibrauti pro apsaugą. Skarlet pakuždėjo, kad man sektųsi geriau, jei apsimesčiau viena iš gerbėjų. – Akimirką patylėjusi, pridėjo: – Be abejo, sužadėtuvių žiedą palikau namie.

      Jis teturėjo vieną klausimą:

      – O kodėl miegojai su manimi?

      Mergina nuraudo.

      – Tai nebuvo suplanuota. Tai… aš… tai tiesiog nutiko.

      Ne tokio atsakymo tikėjęsis, bet vis šis tas, pamanė vaikinas. Turėjo priežastį tūžti, kad Samer jį suklaidino ir nutylėjo apie sužadėtuves, bet ji turėjo kažką, kas tuo pačiu metu ir ramino jo sielą, ir žadino geismus. Be to, Zikas suprato, kad jos sužadėtuvės negali būti rimta kliūtis, jei iki praėjusios nakties dar buvo nekalta. Ir dar ta daina. Vos apie tai pamąstė, galvoje pradėjo bręsti idėja.

      Ji skubiai sumirksėjo.

      – Labai atsiprašau… Neketinau tavęs apgaudinėti, tiesiog laukiau tinkamos akimirkos pasisakyti, kodėl atėjau, bet toks laikas taip ir neatėjo. – Mergina virpėdama giliai įkvėpė. – Atleisk.

      Akimirką vaikinas nuleido akis, tada vėl pažvelgė į ją.

      – O jei sutikčiau duoti interviu?

      Samer išpūtė akis:

      – Sutiktum? B… bet kodėl?

      Zikas šyptelėjo.

      – Gal todėl, kad dar nesu matęs žmogaus, kuris tiek vargtų, kad galėtų su manimi pasikalbėti. Arba patekti į mano lovą, – pridėjo mintyse.

      Akimirką ji atrodė dvejojanti.

      – Na, – paklausė vaikinas, – ką pasakysi?

      – Bet mes juk permiegojom!

      Jis gūžtelėjo pečiais ir pasistengė, kad balsas neišduotų jausmų.

      – Na ir kas? Tai jau praeityje, – nors ir labai nesenoje, – mes neketiname užmegzti rimtų santykių, tai pramogų verslas, o ne globali geopolitika. Čia visi skuba pasinaudoti bet kokiais ryšiais, nesvarbu, kaip jie užsimezga. Ir, kad ir kaip būtų, spauda mano, kad vakar buvau su Skarlet, ne su tavimi.

      Mergina nuleido akis, apmąstydama jo žodžius, o vaikinas sulaikė kvapą.

      Pro salės langus veržėsi ryto šviesa. Samer atrodė nuostabiai, o jis jautėsi kaip didelis piktas vilkas iš tos pasakos. Praėjusi naktis toli gražu nenumalšino jo alkio.

      Galiausiai ji pažvelgė į jį tomis stulbinančiomis blyškiai žaliomis akimis ir tarė:

      – Gerai.

      Kiek vėliau pridėjo:

      – Ačiū.

      Jis lengviau atsiduso: pradėsim vilioti Samer Eliot. Tik ji pati dar to nežino.

      Skarlet net išsižiojo:

      – Tu su juo permiegojai?!

      – Dar garsiau negali? – santūriai paklausė Samer. – Prie kito staliuko tavęs neišgirdo.

      Juodvi sėdėjo darbuotojų kavinėje ELK ketvirtajame aukšte, kur paprastai kartu pietaudavo. Valgyti čia būdavo greičiau ir paprasčiau nei brautis per minias, per pietus išgarmėjusias į Manhatano gatves.

      – Argi nepasakei jam, kad esi žurnalistė? – įkyriai klausinėjo Skarlet.

      – Ėė… iš tikrųjų nespėjau.

      – Nespėjai?!

      Kitomis aplinkybėmis Samer būtų tik pasijuokusi iš tokio vaizdelio. Šiandien jau antrą kartą jai pavyko išmušti iš vėžių: šią akimirką – Skarlet, kurios, žinojo, niekuo nenustebinsi, o kiek anksčiau – Ziką, kuris tikrai atrodė nesujaudinamas. Samer paprastai paisydavo taisyklių, taigi tokia diena pasitaikė pirmą kartą.

      – Argi niekad nesi permiegojusi su vaikinu per pirmąjį pasimatymą? – paklausė Samer.

      – Niekada.

      – Niekada?

      Skarlet papurtė galvą.

      Matyt, tai pirmas kartas, kai Samer pralenkė dvynę. Ji nežinojo, juoktis ar verkti, ir tai, pamanė, dar vienas ženklas, kad yra ant isterijos ribos.

      – Bet kuriuo atveju, – mygo Skarlet, – kalbame ne apie mane ir ne apie paprasčiausią permiegojimą su kažkokiu vaikinu. Atidavei nekaltybę netikėliui, roko žvaigždei, kurį vos pažįsti, nors ištisus metus kartojai, kad lauksi vestuvių nakties!

      Samer žinojo, kad sesuo nei supranta, nei pritaria skaistybės įžadams, tačiau jos pasirinkimą Skarlet gerbė. Dabar tikriausiai net ir pagarbos neliko. Samer suvirpėjo nuo tokios minties ir pamėgino pajuokauti:

      – Na, dėkui. Didesne niekše išvadinti negalėtum?

      – O kaipgi Džonas? – paklausė Skarlet ir papurtė galvą. – Nesuprantu… Kam pulti atsikratyti nekaltybės dabar, kai vestuvių naktis nebe už kalnų?

      Į tą patį klausimą Samer ieškojo atsakymo nuo tos akimirkos, kai išėjo iš Ziko kambario viešbutyje. Po to, kai šįryt pamatė vaikiną

Скачать книгу