Eliotų dinastija. Ketvirta knyga - Maureen Child Eliotų dinastija

Скачать книгу

greitai įkvėpė. Raumenys stipriai įsitempė, kai ji vieną po kitos atsegiojo marškinių sagas. Kai uždėjo delnus jam ant krūtinės ir paglostė odą, jis sudrebėjo, greitai pakėlęs rankas virš galvos išsisegė rankogalių sąsagas ir su triukšmu numetė ant galinio stalelio. Marškiniai atsidūrė ant grindų. Obrė apgraibom ieškojo jo kelnių diržo ir šis vos neišsprūdo iš rankų.

      Suėmęs už riešų minutėlei sulaikė Obrės rankas ir ėmėsi jos marškinėlių. Nuvilko juos per galvą, ir tai, ką pamatė, privertė sudejuoti. Ji buvo be liemenėlės. Tamsūs raukšlėti speneliai karūnavo mažas krūtis. Lijamas nujautė, kad tuoj jų paragaus, ir burnoje prisirinko seilių. Mergina pakėlė rankas lyg norėdama prisidengti, bet jis ją aplenkė ir uždengė delnais šiltas krūtis. Speneliai įsirėmė jam į delnus. Jo rankos glamonėdamos judėjo ratu ir speneliai dar labiau išsišovė. Lijamo viduje kažkas skausmingai įsitempė.

      Obrė dejuodama atlošė galvą. Jos pirštai įsivėlė Lijamui į plaukus, ji švelniai timptelėjo juos. Vyras neatsilaikė supratęs kvietimą. Pasilenkė, liežuviu palietė jautrų spenelį, švelniai grybštelėjo dantimis ir ėmė čiulpti. Obrė nagais įsikirto jam į nugarą. Lijamas apžiojo kitą krūtį, vikriais pirštais trindamas tą, kurią paleido.

      Obrei sulinko keliai. Lijamas ją čiupo ir nusinešė į miegamąjį. Labai troško pasimėgauti kiekvienu jos kūno centimetru, bet reikėjo prezervatyvo. Jau seniai jis išaugo iš to amžiaus, kai nešiodavosi juos piniginėje. Pastarosiomis dienomis pasimatymus, nors jie buvo reti, suplanuodavo tiksliai. Kaip desertą po pietų. Niekada po lengvo užkandžio nevalgydavo nesuplanuoto skanėsto. Gal dėl to, kad viskas taip netikėta, Obrė jį nepaprastai sujaudino?

      Pėdsakai, kuriuos ji paliko jam ant kaklo, sujaukė Lijamui protą ir jis vos neatsitrenkė į sieną. O ji krimstelėjo į ausies lezgelį, o po sekundės kyštelėjo liežuvį į ausį. Lijamą užplūdo aistra. Jis pagreitino žingsnį, įėjo į miegamąjį ir pastatė ją šalia lovos. Ryte jis nesivargino atitraukti užuolaidų, bet popiečio saulės atšvaitas prasiskverbė pro tarpą jose ir lyg lazerio spindulys kviesdamas krito ant lovos.

      Tikra tiesa, šviesos spindulį daug lengviau suprasti nei paveikslą apie moters kūną.

      Lijamas atsisėdo ant minkšto apkloto ir atsuko Obrę nugara į save. Ėmė bučiuoti jos nugarą, pravira burna slinkdamas žemyn stuburu. Nevikrūs pirštai ieškojo, kaip atsegti siauro sijono sagą ir užtrauktuką. Sijonas nusmuko ant žemės ir Obrė nuspyrė jį kartu su bateliais. Lijamas negalėjo atitraukti akių nuo jos sėdmenų – o, dangau! – apmautų tik kelnaitėmis su juostele. Jos buvo juodos. Šilkinės. Mažytės. Jis užčiuopė liemens juostelę ir perbraukė per juostelę tarp sėdmenų. Blyški Obrės oda pašiurpo. Atrodė, visas kraujas sutekėjo žemyn, nuo geismo Lijamui svaigo galva, užėmė kvapą. Jis nekantriai nykščiais užkabino už kelnaičių juosmenėlio ir nutraukė žemyn.

      Obrė atsisuko. Lyg vaikas, gavęs milžinišką porciją ledų, Lijamas spoksojo į ją nežinodamas, nuo ko pradėti ir ko paragauti pirmiausia. Jis rankomis susirado krūtis, lūpomis palietė pilvuką ir atsargiai grybštelėdamas ir lyžtelėdamas pamažu judėjo žemyn link susiraizgiusių rudų garbanėlių. Obrė suvirpėjo. Vos jaučiamos bangos persidavė jo rankoms ir lūpoms, pakėlęs galvą Lijamas pamatė jos apsiblaususį žvilgsnį.

      – Prašau, – sušnibždėjo ji, – aš taip pat noriu tave liesti.

      Pasiūlymas buvo pernelyg geras, kad atsisakytų, ir Lijamas pakilo.

      Obrė nusegė jam diržą, tada ėmėsi kelnių. Atsegant užtrauktuką jos krumpliai užkliudė penį ir po užmerktais Lijamo vokais sumirgėjo žvaigždės. Tada ji nutraukė jam kelnes ir trumpikes. Rankomis čiuopdamas merginos kūno apvalumus jis išsivadavo iš protą temdančių glamonių ir atsidėjęs ėmė pirštais tyrinėti jos kūną. Surado susivijusias garbanėles ir paniro į jų slepiamą slidžią drėgmę. Obrė pritardama suaimanavo, drąsino jį skverbtis gilyn. Lijamas surado jos pabrinkusį stebuklingąjį tašką ir prieš judėdamas toliau trumpais greitais judesiais ėmė jį glamonėti. Obrė išsilenkė, paskui ėmė godžiai ieškoti jo lūpų. Pagaliau jųdviejų lūpos susitiko ir jis liežuviu atkartojo pirštų judesius.

      Jos kūnas staiga atsipalaidavo, mergina įsitvėrė jam į pečius ir vyro burna prisipildė jos šauksmo. Obrė susmuko ir prisiglaudė prie jo. Lijamas išlaisvino savo ranką ir nutraukė antklodę. Kai vėl atsisuko, Obrė klūpojo ant kelių ir žiūrėjo į jį aistros pilnomis akimis. Lijamas užgniaužė savo principus, suspaudė kumščius ir meldė, kad Obrė duotų bent kelias sekundes atsigauti, antraip popiečio desertas akimirksniu galėjo baigtis. To būtų neįmanoma išvengti, jeigu ji apžiotų jį burna.

      TREČIAS SKYRIUS

      Bare Obrė Lijamą pavadino įspūdingu blondinu pūpsančiais raumenimis. Šis apibūdinimas nebetiko šalia jos gulinčiam vyrui. Raumenis Lijamas buvo išlavinęs ne sėdėdamas prie stalo. Jis sportavo.

      Obrė perbraukė ranka per jo pašiurpusias blauzdas ir šlaunis. Stumtelėjo jį už klubų, kad atsisėstų, bet vos tik palietė pilkų garbanų raizginį pilvo apačioje, ilgas kietas penis krūptelėjo. Išskėtęs kelius, bet varžomas ties kulkšnimis nusmukusių trumpikių, Lijamas atsisėdo. Obrė pasilenkė į priekį norėdama jo paragauti, bet kraujas, pulsuojantis venomis, ragino nebegaišti. Ji matė įsitempusias Lijamo kaklo sausgysles ir suprato, kad jis, kaip ir ji, balansavo ant susivaldymo ribos.

      Greitai nuavusi jam batus, numovusi kojines ir trumpikes numetė į šalį ir įsikibusi jam į šlaunis pakilo ir atsistojo priešais jį. Iš Lijamo akių sklindantis geismas degino it verdantis aliejus. Tačiau šis jausmas buvo malonus. Ir labai jaudino. Anksčiau ji to nebuvo patyrusi.

      Jis paėmė ją už rankų, kutendamas liežuviu erotiškai pabučiavo į abu delnus ir uždėjo jos rankas sau ant pečių. Glotni jo oda įsitempė. Obrė nužvelgė visus jo iškilimus ir įdubimus ir pataršė auksinius plaukelius ant krūtinės.

      Karštos Lijamo lūpos susirado vieną krūtį, įgudę pirštai erzino kitą. Kai jis taip ja mėgavosi, kai taip lietė ir glamonėjo, Obrė nebesijautė nevisavertė ar nemoteriška. Nors ką tik Lijamas suteikė jai kvapą gniaužiantį malonumą, jos kūnas vėl įsitempė trokšdamas daugiau.

      – Prašau, Lijamai, nebegaliu laukti…

      Vyras pakėlė galvą ir jų žvilgsniai susitiko. Jis ištiesė ranką, atitraukė naktinio stalelio stalčių ir išėmė kvadratinį paketėlį.

      Prezervatyvas. Ji buvo pamiršusi. Tai visai jai nebūdinga. Kita vertus, viskas, kas šiandien vyko, jai buvo nauja. Obrė niekada nebuvo atsidavusi akimirkos geismui, niekada neperžengė intymumo ribos su beveik nepažįstamu vyru.

      Lijamas iš lėto pakilo, lūpomis slysdamas įkaitusia jos oda. Kelias nepakeliamas akimirkas jo karštas penis sustojo prie jos bambos, tada jis pasilenkė ir dantimis atplėšė pakelį.

      Obrė glostė jam nugarą, liemenį, tvirtus sėdmenis, jos rankos slinko į priekį, pirštais užčiuopė penį, apglėbė po juo esantį svorį. Tada nykščiu surado glotnų galiuką ir paglostė šilkinę odą.

      Lijamas sunkiai iškvėpė pro sukąstus dantis, tyliai nusikeikė ir galiausiai išspaudė:

      – Gana.

      Jis atstūmė jos rankas ir užsimovė prezervatyvą. Obrė atsigulė ant šviesiai rausvos paklodės ir pakėlė ranką, kviesdama jį į savo glėbį. Nuo Lijamo svorio įdubo čiužinys. Bandydamas įsitaisyti jis įkaitusiomis, šiek tiek šiurkščiomis rankomis apglėbė jos sėdmenis ir kilstelėjo. Obrė sulaikė kvėpavimą, o jis panėrė į ją giliai ir energingai. Oras išsiveržė jai iš plaučių.

      Jis atsitraukė ir vėl įėjo vidun. Paskui vėl ir vėl – Obrė išsilenkė, ištiesė rankas ir apsivijo jį už kaklo, traukdama arčiau. Lijamas atsirėmė rankomis šalia jos galvos. Degančių

Скачать книгу