Viliojantis iššūkis - Lori Foster Šilkas

Скачать книгу

lengviau žiūrėti į ją, uosti muskusinį kvapą ir klausytis kimaus, tylaus balso. Ji droviai tebežvilgčiojo į jį, tarsi gėdydamasi, nors išvaizda sakė ką kita. O galbūt Džosė susidomėjo juo, kaip jis ja? Būtų labai paranku. Bent žinotų, kad skęsta ne vienas.

      Nikas užsakė dvi taures kokakolos, tada lėtai, duodamas laiko atsitraukti, uždėjo delną ant Džosės rankos, gulinčios ant baro. Jos akys vėl išsiplėtė, tačiau ji neatšlijo. Rankutė buvo liauna ir gležna. Pirštai vėsūs. Nikas svarstė, ar jai šalta, nes ką tik atėjo iš lauko, ar paprasčiausiai jaudinasi. Tačiau neatrodė, kad Džosė būtų dėl ko nors sunerimusi.

      – Nesitikėjau, kad taip atrodysi. – Žinodamas, kokios moterys patinka Bobui, Nikas manė, kad susitiks su konservatyvia dorovės sergėtoja, panašia į šios merginos seserį Siuzaną. Ta moteris vien žvilgsniu gali sustingdyti vyrą. Ji taip ir bandė padaryti, kai pirmą kartą atėjo tartis su juo ir Bobu dėl reklaminės kampanijos. Jai jis iš karto nepatiko, tarsi akimirksniu būtų pažinusi mergišių. Taigi Nikas paliko ją Bobui. O kai pasimatymas buvo suorganizuotas, manė, kad sutiks tokią pat šaltą, blankią ir greitą kritikuoti moterį. Tikėjosi pamatyti pilkus plaukus ir neišraiškingas šviesiai rudas akis. Santūrias, atsargias manieras.

      Tačiau Džosė Džekson buvo visiškai nepanaši į seserį. Kaip gerai, kad Bobas neatėjo. Dar būtų gavęs širdies smūgį stengdamasis nuo jos pabėgti.

      Ši mintis sukėlė Nikui šypseną.

      – Šypsaisi, nes išvydai tai, ko nesitikėjai?

      Pajutęs jos sutrikimą jis sukikeno.

      – Šį kartą taip. Tačiau esi labai malonus netikėtumas.

      Smulkūs balti dantys pranyko už putlių lūpų. Jis norėjo, kad jos prisiliestų prie jo lūpų. Norėjo, kad jos…

      – Tu taip pat ne toks, kokio tikėjausi. Paprastai sesė bando mane supažindinti su rimtais, nuobodžiais tipais, dėvinčiais trijų dalių kostiumus. Tokie visada kupini įsipareigojimų, rūpinasi savo verslu ir aplinkinių nuomone. – Ji drąsiai, įžūliai įsmeigė į jį akis. – Juk tu ne toks, tiesa?

      Nikas užgniaužė kylantį juoką. Jis matė, kad ji įsivaizduoja besišaipanti iš jo. Tačiau šią akimirką įsipareigojimai ir verslas jam rūpėjo mažiausiai. Velniškai vylėsi, kad ji nesitiki, jog jam rūpi kitų nuomonė. Niekada nerūpėjo.

      Bobui – taip, bet jis ne Bobas.

      – Nuobodžiu manęs dar niekas nebuvo apšaukęs.

      Tai buvo tikra tiesa, nes Bobas dažniausiai skųsdavosi, kad Nikui trūksta rimtumo. Geriau pagalvojus, galbūt Džosės sesei ir nepatiko jo paprastas, nerūpestingas elgesys, kai jie pirmą kartą susitiko. Nikui tai nerūpėjo. Formalumai ir taisyklių laikymasis – jo pamotės stiprioji vieta, todėl jis, žinoma, tuo bjaurėjosi. Svarbiausia, kad jų verslas klestėtų, tačiau tai neturi tapti gyvenimo taisykle. Akivaizdu, Džosė su tuo sutinka, nors, atrodo nustebinta jo atsakymo. Įdomu.

      Nenorėdamas laukti nė minutės, kol galės apkabinti, Nikas atsistojo ir pakėlė ją.

      – Pašokime.

      Džosė sutriko. Jos kojos tapo tarsi medinės, o veidas persikreipė iš nuostabos. Pamėgino išlaisvinti ranką, tačiau jis tvirtai ją laikė.

      – Kas ne taip? Tu ir nešoki?

      – Ir?

      – Kaip ir negeri? – paklausė Nikas ir švelniai patrynė nykščiu jos delną tikėdamasis nuraminti. Nenorėjo, kad Džosė paspruktų. Tačiau jei ji greitai neatsidurs jo glėbyje, jis sprogs nuo jausmų antplūdžio. Dar niekas iki šiol nebuvo taip pribloškęs, tačiau, po galais, kaip jam tai patinka!

      – Šoku, – atsakė ji ir pažvelgė į savo kojas. – Bet tik ne su tokiais bateliais.

      Jis taip pat pasižiūrėjo žemyn. Gražios nedidelės pėdos, grakščiai išlinkusios nuo aukštakulnių. Truktelėjęs ją arčiau Nikas tarė:

      – Neleisiu tau suklupti. – Tada tyliau pridūrė: – Pažadu.

      Vedama į šokių aikštelę Džosė atgavo žadą, tačiau nepuolė prieštarauti. Salėje sukosi daugybė porų, kartais kliūdamos viena už kitos. Jis pasinaudojo proga stipriau ją priglausti, jausti nuo šlaunų iki krūtinės. Viena ranka tvirtai apkabino liemenį, kitą plačiai laikė ant nugaros. Ji buvo nuostabi, šilta ir švelni. Nikas netikėtai pajuto prasidedančią erekciją. Jo šlaunys įsitempė, pulsas padažnėjo.

      Net ir su aukštakulniais Džosė buvo nedidukė. Nikas smakru lietė jos viršugalvį ir jautė švelnius, šilkinius plaukus, pasklidusius ant pečių ir krūtinės. Pagalvojęs, kaip jie glostytų jo nuogą krūtinę ir pilvą, Nikas sukando dantis, bandydamas nuslopinti kylančią aistrą. Tiesiog juokinga, kad Džosė taip stipriai jį traukia. Tarsi slaptos svajonės įgavo pavidalą ir dabar stovėjo prieš jį. Puikiau sudėtos moters – nuo ilgų blakstienų ir strazdanėlių iki dailių kojų – jis net negalėjo įsivaizduoti. Jos balsas pats seksualiausias, o nuraudimas – pats patraukliausias.

      Viskuo kalti tie iškaitę skruostai, tarsi nekaltybė susilietų su karštu, kūnišku erotizmu. Prakeikimas.

      Nikas spustelėjo ją per liemenį ir stipriau prisitraukė. Nedidelės pilnos Džosės krūtys įsirėmė į šonkaulius, lieknos šlaunys prigludo prie kojų. Per trankią muziką Nikas vos išgirdo, kaip Džosė tyliai atsiduso. Negalėjo nepajusti, kaip atsipalaidavo jos kūnas.

      Lūpomis prisilietė prie Džosės ausies ir giliai įkvėpė, mėgaudamasis saldžiu jos aromatu.

      – Štai taip. Atsipalaiduok. Laikau tave.

      Jis tikrai ją laikys. Bent jau kol kas.

      Nikas svarstė, ką reikės pasakyti Bobui ir jos seseriai. Be jokios abejonės, Siuzana Džekson neapsidžiaugs sužinojusi, kas nutiko. Ji atvirai parodė, kad jo nemėgsta ir juo nepasitiki. Jie kalbėjosi vos penkiolika minučių. Nikas pasinaudojo visu žavesiu tikėdamasis, kad ji bent kiek sušvelnės, tačiau Siuzana iš karto pareiškė savo nuomonę apie jį. Žinoma, jis gal kiek ir persistengė norėdamas pakerėti, tačiau tokios moterys kaip Siuzana – įžeidžios, tvirtai įsikibusios savo pažiūrų ir įžūlios – visuomet erzino. Jos priminė pamotę, labiausiai iš visų moterų mėgusią įsakinėti ir valdyti kitus.

      Kada geriausia pasakyti jai, kas jis iš tikrųjų? Bobas tvirtino, kad Džosė bus sugniuždyta, jei jis atsisakys su ja susitikti, kad ji iš tų merginų, kurios negali pačios savimi pasirūpinti. Taigi jos sesuo turi surasti jai draugų, nes pati yra per daug drovi, be to, visą dėmesį skiria karjerai. Tačiau mergina, taip švelniai judanti šalia, abiem nekreipiant jokio dėmesio į muzikos ritmą, visai nepanaši į užguitą ar į tokią, kuri būtų pasinėrusi į profesinę veiklą.

      Gali būti, kad Bobas panorės paskirti kitą pasimatymą, kai tik sužinos, ką praleido, pamiršęs savo juokingus moterims keliamus reikalavimus ir pradinį susižavėjimą Siuzana. Žinoma, dabar Nikas tikrai neleis, kad taip atsitiktų. Aplinkybės lėmė, kad jis pirmas sutiko Džosę. Sakoma, tas, kas rado, to ir bus. O Bobas gali toliau domėtis Džosės priešingybe Siuzana, jei jau ieško žmonos. Kodėl Bobas pasiryžęs siekti nuobodžios, mažytės būsimos namų šeimininkės, Nikui visiškai neaišku. Ypač, kai dar tiek laisvų štai tokių moterų.

      Įspraudus pėdą tarp jos kojų, Nikui pavyko tvirčiau prisiglausti. Džosė apstulbusi atšlijo, tada pritariamai sumurmėjo. Juto neįtikėtiną jos šilumą, jaudinamą kojų trynimąsi šokant. Nuo sukilusių emocijų ir pojūčių kūnu perbėgo virpulys. Truputį pasilenkęs ir lėtai pasisukęs pasiekė, kad Džosė apskėstų jo šlaunį. Ji lengvai aiktelėjo, krūtinė pakilo ir vėl nusileido, o rankos tvirčiau įsikibo į jo marškinius. Taip jautriai sureagavo, pamanė Nikas ir pajuto, kaip smarkiai ėmė plakti jo širdis.

      – Džiaugiuosi,

Скачать книгу