Patogi santuoka - Kat Cantrell Svajonių romanai

Скачать книгу

nepasiteiravo, ar Aleks nereikėtų kokios nors pagalbos. Vis dėlto šis klausimas kirbėjo ant liežuvio galo. JAV senatoriai nelaksto į kairę ir į dešinę, garsiai skalambydami, ką jaučia. Ir visai nesvarbu, jog noras flirtuoti su šia moterimi buvo didžiulis.

      Filipo gyvenimas niekada nepriklausė jam pačiam ir niekada nepriklausys. Juk jis – Edžvudas, kilęs iš žymios valstybės tarnautojų šeimos. Dar gilesnės giminės šaknys veda prie garsių ir turtingų naftos pramonės atstovų. Visa giminė tikisi, kad greitai Filipas įsikurs Baltuosiuose rūmuose.

      O kad tai pasiektų, Filipui reikėjo paprasčiausio dalyko – žmonos. Vienintelis nevedęs JAV prezidentas buvo išrinktas devynioliktame amžiuje. Blogiausia tai, kad Filipas vis dar mylėjo Džiną, o juk labai mažai dailiosios lyties atstovių sutiktų atsidurti kitos moters, net ir mirusios, šešėlyje.

      Šią dilemą labai sunku išspręsti. Arba Filipas ves tik formaliai ir pasmerks save penkiasdešimčiai metų vienatvės, arba tikėsis, kad jo kelyje netikėtai pasitaikys santuokai tinkama moteris, su kuria jis pajėgs susidraugauti ir dalytis ta pačia lova. Filipas nenorėjo antrą kartą įsimylėti. Tai būtų didelė išdavystė.

      Filipas žinojo, jog taip elgtis nesąžininga, bet jis nesitikėjo, kad jam antrąsyk pavyks sutikti tobulą moterį. Taip nebūna. Jei Aleks norės tapti senatoriaus žmona, privalės su tuo susitaikyti.

      Vietoj daugybės pasiūlymų, kirbančių Filipo galvoje, jis paprasčiausiai paklausė:

      – Gal norėtum taurės šampano?

      – Atrodau taip, lyg man reikėtų išgerti? – įtariai paklausė Aleks. – O gal skaitai žmonių mintis?

      Filipas šyptelėjo.

      – Nieko panašaus. Tiesiog pagalvojau, kad būtų labai gaila, jei visą vakarą pratūnotum šiame kampe ir dėl nepatogios suknelės negalėtum linksmintis.

      Užkišdama plaukų sruogą sau už ausies Aleksandra užvertė akis.

      – Kad galėčiau mėgautis oficialiu pobūviu, man tikrai nepakaks šampano.

      Štai ir vėl Aleks kalba įžeidžiamai. Filipas šyptelėjo.

      – Ar tai reiškia, jog mano vakarėlis nuobodus?

      Aleksandra staiga išsigando.

      – Ne! Tavo vakarėlis puikus, nes… čia esi tu, šis namas nuostabus, svečiai irgi… Esu tikra nevykėlė, kai reikia tuščiažodžiauti. Visiškai to nemoku.

      Aleks mirktelėjo. Jei tai būtų padariusi kita moteris, tai būtų reiškę norą koketuoti ir palikti kuo geresnį įspūdį. Tokiai koketei Filipas akimirksniu būtų atsukęs nugarą. Bet Aleks mirktelėjimas reiškė, jog moteris jaučiasi pažeidžiama, neužtikrinta. Staiga Filipas pajuto dilgtelėjimą širdies plote.

      Kas galėjo pagalvoti, kad Filipo trauka prie Aleksandros dar labiau padidės vos nuo vieno žvilgsnio.

      – Nesi tu nevykėlė, – švelniai pataisė Filipas. – Esi nuoširdi. O tai visada malonu.

      – Džiaugiuosi, kad taip manai, – Aleks šiek tiek susiraukė, tačiau ir tai atrodė miela. – Tokie žmonės kaip aš nėra laukiami vakarėliuose. Juk mes slepiamės už statulų ir esame priversti vilkėti drabužius, kurių negalime pakęsti.

      – Tai kodėl čia atėjai, jei taip nemėgsti puoštis?

      Regis, šiai moteriai niekada nepatiko ir nepatiks oficialūs vakarėliai. Dėl šios priežasties Aleks turėjo būti išbraukta iš galimų Filipo nuotakų sąrašo. Deja, kuo ilgiau senatorius į ją žiūrėjo, tuo labiau troško pakeisti absurdiškas vedybų sąlygas.

      – Pats žinai.

      Juodu pažvelgė vienas į kitą ir jų žvilgsniai susitiko. Filipas suprato: niekur nesitrauktų nuo Aleks, net jei dabar užsiliepsnotų jo protėvių namas. Jis stovėjo taip arti jos, kad galėjo matyti mažą rudą taškelį akyje, o tai nuteikė labai intymiai ir jaukiai. Filipo trauka didėjo su kiekviena prabėgančia sekunde ir tai tapo didžiule bėda.

      – Atėjai tik dėl manęs? – pasiteiravo Filipas. Ši replika net nebuvo panaši į tikrą klausimą. Aleksandra tik pritariamai šyptelėjo. – Kaip malonu, kad dėl manęs pasidažei ir apsirengei nepatogią suknelę.

      – Pasidaviau impulsui, nors man tai nebūdinga. Bet žinai, buvo verta stengtis.

      Filipas kone sudejavo. Aleks jį varė iš proto. Ir kodėl jie negalėtų būti du paprasti žmonės, susitikę vakarėlyje ir tiesiog besikalbantys?

      – Man patinka impulsyvios moterys.

      Ypač todėl, kad Filipas beveik neturėjo progų elgtis impulsyviai. Jis viską atidžiai planuodavo. Kruopščiai rinkdavo žodžius, apmąstydavo visus būsimus poelgius, pažindinosi tik su tam tikrais žmonėmis, pozuodavo tik tam tikriems fotografams. Gyvenant tokį gyvenimą, beveik nėra tikimybės atsidurti statulos šešėlyje su be galo intriguojančia moterimi.

      Tačiau šį kartą taip nutiko. Abu – Aleks ir Filipas – stokoja impulsyvumo. Bet šį kartą jis troško atsiduoti šiai pagundai. Galbūt jie gali tiesiog linksmai praleisti vakarą kartu, nesitikėdami nieko daugiau?

      Filipas dar plačiau nusišypsojo. Tai buvo kone pirmas kartas jo gyvenime, kai jis šypsojosi be jokios būtinybės… ir dar taip ilgai.

      – Na, tada pasielkime impulsyviai. Pašokime.

      Aleksandra taip smarkiai papurtė galvą, kad, atrodė, dar smarkiau to nebuvo įmanoma padaryti. Iš kuodo ištrūko dar kelios blizgančios sruogos ir nukrito ant veido.

      – Negaliu šokti su tavimi visų svečių akivaizdoje.

      – Gali. Tavo drabužiai puikiai tinka šiam vakarui. Be to, esi pilnametė ir neištekėjusi.

      Tai trys svarbiausi dalykai, kuriuos Filipas visuomet patikrindavo susipažinęs su moterimi. Jo dėdė nebegalėjo dalyvauti rinkimuose, kai buvo pastebėtas su pramogų pasaulio žvaigžde, kuri nebuvo jo žmona. Nuo to laiko Filipas sau prisiekė, kad niekada taip nepasielgs.

      Filipas troško ne tik būti išrinktas, bet ir ką nors nuveikti. Pakeisti pasaulį. Jis tikrai neleis, kad jo spindinčią asmenybę per anksti aptemdytų koks nors skandalas, juolab susijęs su moterimi. Filipas savo gyvenime turėjo ne tik galybę privilegijų – ant jo pečių gulė didžiulė atsakomybė.

      – Filipai, ši suknelė tikrai neturi jokių stebuklingų galių. Aš ne tik nemoku tuščiai plepėti – atrodau taip pat siaubingai.

      – Man atrodo, tu pamiršai, kad esi viena iš milijonus dolerių pelno per metus uždirbančios kompanijos savininkių. Turėtum išeiti ant parketo ir pamiršti, ką apie tave mano kiti. Juk esi Aleksandra Mir – koks skirtumas, ką apie tave kalba?

      Filipas ištiesė ranką. Jis nieku gyvu neleis Aleks pratūnoti visą vakarą šiame kampe. Jie atsiduos impulsui ir mėgausis vakarėlio teikiamais malonumais. Bet, žinoma, tai tik pasiteisinimas. Filipas troško kuo daugiau laiko praleisti Aleks draugijoje.

      Pamačiusi ištiestą Filipo ranką, Aleks sutriko.

      Juk ji ne veltui slėpėsi už tos statulos. Kitų moterų oda tikriausiai yra lipni, jei jos gali be jokio vargo dėvėti sukneles be petnešėlių. Deja, Aleks taip nepasisekė. Jei ji išeis ant parketo, visi vakaro svečiai pastebės, jog suknelė smunka.

      – Nagi, – maldavo Filipas. Jo balsas privertė Aleks sudrebėti beveik taip pat, kaip jam netikėtai priėjus prie statulos. – Negaliu tavęs palikti. O jei visą vakarą stovėsiu su tavimi prie šios statulos, negalėsiu dalyvauti vakarėlyje, kurį pats surengiau. Kitiems svečiams tai pasirodys keista.

      Aleks nužvelgė didžiulę statulą, kuri jai tapo saugiu prieglobsčiu.

      – Neprivalai su manimi pasilikti.

      Tiesą

Скачать книгу