LITMIR.BIZ

Скачать книгу

Discovery.

      – Labas, Džekai, – pasisveikino Geila. – Ką čia veiki?

      – Vedu laidą. Pakalbinsiu abu po pasimatymo.

      – Gerai.

      – Norime nufilmuoti, kaip reaguosite susitikę, – tarė jis ir pasitraukė.

      Geilai parinkto vaikino pečiai buvo platūs, liemuo lieknas, kurį puikiai paryškino dailiai pasiūtas švarkas.

      – Stop, – pertraukė prodiuserė Vilou.

      Jos balsas skambiai nuaidėjo tyliame kambaryje. Juokinga, bet Geila niekada nebuvo dirbusi su Vilou, todėl griausmingas balsas jai pasirodė nedraugiškas.

      – Po akimirkos judu pirmą kartą pamatysite vienas kitą. Noriu, kad žiūrėtumėte vienas į kitą, o ne į kameras. Kete, pastatyk ją į tinkamą vietą.

      Ketė parodė Geilai juostele pažymėtą vietą. Geila stovėjo taip arti vaikino, kad užuodė jo miško kvapo odekoloną, matė vešlius rudus plaukus su šviesiomis sruogelėmis.

      – Esame pasirengę filmuoti. Prašom pasisukti ir sutikti savo porą, – paliepė Vilou.

      Vyras atsisuko ir Geilai užgniaužė kvapą. Paskui suspaudė širdį. Milijardierius, viešbučių ir naktinių klubų savininkas iš Naujosios Zelandijos Raselas Holovėjus. Pažino, nes jis nuolat puikuojasi televizijoje ir žurnaluose. Kokia jis jai pora? Turbūt čia pokštas. Juk Raselas mergišius, ko jam reikia toje pažinčių agentūroje?

      Geila pajuto Raselo pilkų akių jėgą. Jos buvo giedros ir įdėmiai žvelgė iš viršaus. Neatrodo labai nedoras, – pamanė ji. Raselas buvo įdegęs, stiprus ir raumeningas… per šaunus, kad sklandantys gandai būtų tiesa.

      – Geila Litl, – prisistatė ji ir ištiesė ranką. – Nemažai apie tave girdėjau.

      Kvaiša. Negi tik tiek sugeba išspausti?

      Raselas nusijuokė ir paėmęs jos ranką pabučiavo.

      – O, tai nieko gero nežada. Apie tave žinau labai mažai, bet nekantrauju išgirsti iš tavęs pačios.

      Geila lyžtelėjo lūpas ir pažvelgė į jį. Akys keliavo vyro veidu, smailia nosimi ir putliomis, jausmingomis lūpomis. Lūpos… žodis nuaidėjo galvoje ir ji tepajėgė žiūrėti tik į jas.

      Mintyse save supurtė. Ji netaps eilinė šio žavingo mergišiaus auka. Jis griauna visus planus ir nieko čia juokingo.

      Raselas Holovėjus nežinojo, kokio tipo moterį tikėjosi sutikti, bet tikrai ne tokią kaip Geila Litl. Ji – gražuolė vešliais juodais plaukais, siekiančiais pečius, ir didžiulėmis rudomis akimis, kuriose magėjo paskęsti. Figūra gracinga ir gundanti. Jei atvirai, fiziškai norėtų kaip tik tokios. Aukščiausios klasės moteris. Net neprisiminė, kada tokią buvo sutikęs.

      – Aš Raselas Holovėjus, – prisistatė jis, nors jau žinojo, kad mergina jį pažino.

      – Žinau. – Geila papurtė galvą. – Kad ir kaip atrodytų, paprastai kalbu rišliau.

      Jis nusijuokė.

      – Pirmas susitikimas gali sujaudinti.

      – Tikrai gali.

      Geila pažvelgė į jį ir išraudo:

      – Nežinau, ką pasakyti.

      – Tada nieko nesakyk, leisk man pasigėrėti vaizdu. Tu labai graži.

      – Abejoju. Ar mums nereikėtų atsisėsti?

      – Dar ne, – atsakė Raselas ir paėmęs ją už parankės išsivedė iš pokylių salės į koridorių.

      Operatorių komanda juos sekė. Kiekviena detalė turi būti savo vietoje. Raselas kreipėsi į pažinčių agentūrą norėdamas pagerinti savo įvaizdį.

      Kiwi klubų augimas per pastaruosius dvejus metus sustojo.

      Verslas prasidėjo nuo klubų pagal Club Med modelį. Pastatyti prie geriausių viešbučių klubai buvo aukščiausio lygio, kur žmonės eidavo kitų pažiūrėti ir patys pasirodyti. Raselas pelno turėjo, bet troško išbandyti ką nors nauja, o daugiausia pinigų juk skiriama šeimos atostogoms.

      Jis norėjo atidaryti kurortus šeimoms, tačiau su tokia reputacija lengviau pasakyti, nei padaryti. Pasitaikė proga nupirkti žinomą šeimos atostogas organizuojančią kompaniją, tačiau savininkas nenorėjo parduoti tokiam žmogui kaip Raselas – ne dėl jo gebėjimo verslauti, o dėl reputacijos. Todėl jis nutarė pasinaudoti proga pakeisti įvaizdį.

      Jau buvo susitaręs su Vilou ir Koneriu Makafiais, pažinčių tarnybos savininkais, kad Geila iš anksto galėtų apžiūrėti Gustavo Klimto parodą, kuri atvers duris trečiadienį Niujorko Kiwi klube.

      Mainais Koneris Raselui pasiūlė dalyvauti šou – proga pasirodyti.

      – Kur einame? – paklausė Geila. – Maniau, turėsime likti čia.

      – Bijai nemalonumų? – pasiteiravo Raselas.

      – Ne, tik noriu laikytis taisyklių.

      – O aš ne.

      – Baisu.

      Jis nusijuokė. Geila atrodė labai savimi pasitikinti. Tokios merginos jis ir norėjo.

      – Nesinervink, leidimas tam gautas iš anksto.

      – Gerai.

      – Štai mes ir vietoje, – tarė Raselas, praverdamas duris į pusaukštį atrijų. Viešbutis buvo labai modernus: erdvę praplėtė stiklinės sienos ir kupolas, įkvėptas Van Gogo Žvaigždėtos nakties, prabangios marmuro grindys.

      – Ši paroda bus atidaryta trečiadienį, todėl būsime pirmieji jos lankytojai.

      Prieš pritariant pastato projektui Raselas reikalavo, kad atrijus būtų pritaikytas demonstruoti meno kūrinius. Jis norėjo pavogti jausmą, kurį galima patirti Metropoliteno muziejuje, ir perkelti čia. Norint į viešbučius privilioti šeimas ir poras, reikia pasiūlyti ką nors ypatingo.

      – Man labai patinka Klimto darbai. Pasikabinau miegamajame Bučinio reprodukciją, – pasakė Geila.

      Raselui pasirodė įdomu, kad miegamajame ji pasikabino būtent šį kūrinį, kuriame vyras apsivijęs moterį, laiko rankomis jos veidą ir bučiuoja kaklą. Klimto stilius labai geidulingas.

      – Ar tave kada nors taip bučiavo? – paklausė jis.

      Geila pažvelgė truputį sukrėsta.

      – Ne. Nemanau. Bet neabejoju, kad tu esi taip bučiavęs.

      Raselas kilstelėjo antakį. Atrodo, kad jis Geilai nelabai patinka.

      – Džentelmenas apie tai nepasakoja.

      – Bet juk tu niekada nebuvai džentelmenas, – atrėžė Geila.

      – Tiesa, – prisipažino Raselas. – Tikrai nebuvau iš tų vyrų, kurie su moterimis elgiasi atsargiai. Bet kaip tik todėl esu čia.

      – Tikrai?

      – Taip, atėjau į šį šou ne žaisti su tavimi, Geila. Ieškau poros – kaip tik tokios kaip tu.

      Raselas puikiai suprato, kad norint pakeisti įvaizdį pradėti reikia nuo Geilos. Jei nesugebės įtikinti jos, kad nėra blogas berniukas, nepatikės ir žiūrovai namuose.

      – Gailiuosi, jei padariau skubotas išvadas, – tarė ji.

      – Ir turėtum, – flirtavo Raselas.

      Asistentė jiems pamojo judėti, ir Raselas uždėjęs ranką ant smulkios merginos nugaros nusivedė prie kito paveikslo. Tai buvo aukštuomenės damos portretas. Juodu ilgai prie jo stovėjo.

      – Ji

Скачать книгу