Nes tu geriausias - Cat Schield Aistra

Скачать книгу

jos šešiasdešimt šeštųjų metų gamybos Kobra atverčiamu stogu. Džeisonas padėjo jai įtikinti tėvus, kad nupirktų šį automobilį septynioliktojo jos gimtadienio proga, ir jie praleido visą vasarą jį remontuodami. Ming turėjo daug gražių prisiminimų apie tas dienas, todėl kas kartą, vairuodama tą automobilį, juto ryšį su Džeisonu. Būtent todėl, vos pradėjusi susitikinėti su jo broliu, ji pastatė Kobrą garaže ir iki šiol ja nevažinėjo.

      – Labai norėčiau, kad paremtum mano sprendimą.

      – Tu – geriausia mano draugė, – priminė Džeisonas liūdnomis akimis. – Kaip galėčiau tavęs neparemti?

      Nors Ming įtarė, kad jis vis dar virškina naujieną ir nenusprendė, ar ji daro klaidą, vis dėlto ryžosi ją palaikyti. Ji atsipalaidavo. Iki šios akimirkos net nesuvokė, kaip nerimavo dėl Džeisono reakcijos.

      – Ar baigei valgyti? – paklausė Ming po kelių minučių ir pamojo padavėjai. Džeisonas nepabaigė pietų ir atrodė, kad nebeketina to daryti. – Man reikia grįžti į kliniką. Po penkiolikos minučių ateis pacientas.

      Jis pačiupo sąskaitą iš padavėjos rankos ir išsitraukė piniginę.

      – Aš pakviečiau tave pietų. – Ming valdingai ištiesė ranką. – Tu nemokėsi.

      – Tai mažiausia, kuo galiu atsilyginti už pavėlavimą. Be to, tu tiek valgai, kad visada pigiai atsieini.

      – Ačiū.

      Kol Džeisonas padėjo pinigus po druskine, Ming atsistojo ir pakvietė Keksiukę. Bet terjeras atsisakė lipti iš Džeisono glėbio. Ming suirzusi žiūrėjo į šunį. Ji nesiruošė traukti jo nuo Džeisono šlaunų. Jos pulsas šoktelėjo nuo minties, kas būtų, jei išdrįstų paliesti raumeningas jo kojas.

      Garsiai atsidususi ji patraukė link medinių vartų, vedančių tiesiai į automobilių aikštelę. Džeisonas ėjo šalia, pasikišęs Keksiukę po pažastimi.

      – Kur tavo automobilis? – paklausė jis.

      – Atėjau pėsčiomis. Klinika vos už dviejų kvartalų.

      Vėlyvą rugsėjo popietę ore nebuvo justi jokios drėgmės, tad Ming nusprendė, kad pasivaikščiojimas iki restorano bus malonus. Bet tai, ką ji ruošėsi aptarti su Džeisonu, nedavė jai ramybės.

      – Eikš, parvešiu tave. – Jis paėmė ją už rankos, ir Ming tarsi perliejo elektros srovė, paaštrinusi visus pojūčius.

      Pikantiškas vyriško odekolono kvapas pripildė jos plaučius ir pažadino nerimą keliančius troškimus. Jo šiltas lieknas kūnas lietėsi prie jos klubo. Tokiomis akimirkomis Ming apimdavo nenumaldomas noras paskambinti savo registratorei ir atšaukti visus popietės susitikimus, kad galėtų parsivežti Džeisoną namo ir numalšinti taip seniai siaučiančią nevaldomą aistrą.

      Bet iš tikrųjų ji niekada to nepadarytų. Ming atrado kitą būdą, kaip suvaldyti ją užvaldžiusį žvėrį. Visą gyvenimą ji buvo konservatyvi – daug mokėsi, planavo ateitį ir organizavo savo gyvenimą minutės tikslumu. O Džeisonas visada elgėsi impulsyviai. Jo mokyklos metai prabėgo linksminantis, bet, nepaisant to, jis baigė mokslus su pagyrimu. Jis niekada neleisdavo, kad kieno nors lūkesčiai varžytų jo asmeninį gyvenimą.

      Jie priėjo Džeisono automobilį – šešiasdešimt devintųjų gamybos Chevrolet Camaro. Džeisonas žengė į priekį, kad atidarytų Ming dureles. Draugiški jausmai netrukdė jam elgtis su Ming taip pat galantiškai kaip ir su moterimis, su kuriomis susitikinėdavo. Prieš jai atsisėdant, jis nuo sėdynės patraukė beveik pusės metro aukščio taurę, laimėtą lenktynėse. Nepaisant abejingumo, su kuriuo Džeisonas numetė apdovanojimą ant galinės sėdynės, Ming žinojo, kad jis labai didžiavosi šiuo laimėjimu ir kad šis apdovanojimas atsidurs šalia kitų jo lenktynių kambaryje.

      – Kas dar neduoda tau ramybės? – atsisėdęs už vairo ir užvedęs galingą motorą paklausė Džeisonas. Kartais jis atspėdavo Ming mintis dar prieš jai pačiai jas suvokus.

      – Dabar nespėsime to aptarti. – Ji paėmė Keksiukę į glėbį ir skruostu perbraukė per švelnų jos kailiuką. Šuo patenkintas palaižė šeimininkės ranką.

      – Gali pateikti sutrumpintą versiją.

      Džeisonas išvairavo automobilį iš stovėjimo aikštelės; galingo motoro burzgimas maloniai virpino Ming širdį.

      Važinėti su Džeisonu buvo jaudinanti patirtis nuo tada, kai jam sukako šešiolika ir jis nusipirko pirmąjį savo automobilį. Nors kiti mokyklos vaikinai vairavo gana naujus automobilius, Džeisonas ir Maksas pirmenybę teikė greitiems šeštojo, septintojo ir aštuntojo dešimtmečių automobiliams.

      – Tai nebesvarbu, nes aš persigalvojau.

      – Persigalvojai dėl ko?

      – Dėl to, ko ruošiausi tavęs paklausti. – Viena Ming dalis norėjo, kad jis tiesiog tai pamirštų. Bet ji puikiai žinojo, kad dabar, kai sužadino Džeisono smalsumą, jis spaus tol, kol gaus visus atsakymus. – Tai nebesvarbu.

      – Žinoma, kad svarbu. Tu jau kelias savaites elgiesi keistai. Kas vyksta?

      Ming nugalėta atsiduso.

      – Klausei, kas bus kūdikio tėvas, – ji nutilo, norėdama apmąstyti pasekmes, jei pasakys jam tiesą. Ji buvo sugalvojusi logišką paaiškinimą, kuris neturėjo nieko bendra su jos noru užmegzti artimesnius santykius su Džeisonu. Jis nesužinos, kaip ji iš tiesų jaučiasi. Širdžiai beprotiškai daužantis, Ming galiausiai tarė:

      – Norėjau, kad tai būtum tu.

      Džeisonas tylėjo tol, kol sustabdė automobilį priešais klinikos įėjimą. Nuo Ming žodžių jis pasijuto tarsi gavęs kumščiu per smilkinį. Jo nenustebino tai, kad draugė norėjo turėti vaiką. Juk būtent dėl to jie su Evanu išsiskyrė. Bet tai, kad ji norėjo, jog jis būtų vaiko tėvas, užklupo jį visiškai nepasiruošusį.

      Nejaugi platoniški Ming jausmai virto kažkuo daugiau? Ar ji juto jam aistrą?

      Vargu.

      Jų draugystė prasidėjo pirmoje klasėje. Ming buvo vienintelė, žinojusi apie Džeisono išgyvenimus po to, kai jo tėvas mėgino nusižudyti. Vienintelė, klausiusi nesibaigiančių jo kalbų apie gyvenimo tikslus ir patarianti apėmus abejonėms.

      Mokyklos laikais viena Džeisono mergina keisdavo kitą, bet Ming visada buvo šalia. Ji buvo išmintinga ir linksma, jos migdolų formos akys spindėdavo nuo juoko. Ji visada morališkai paremdavo jį, neapsunkindama jų santykių per dideliais lūkesčiais. Džeisonui atšaukus jų planus, ji niekada nepykdavo ir neburbėdavo. Ir niekada nesiskųsdavo dėl to, kad su draugais montuodamas automobilių variklius ar žaisdamas krepšinį jis pamiršdavo jai paskambinti. Ming įžvalgumas labai dažnai nuleisdavo jį ant žemės.

      Ji būtų buvusi ideali mergina, jei tik Džeisonas nebijotų sugriauti dvidešimt penkerius metus trukusios jų draugystės dėl kelių mėnesių romano. Nes galiausiai jo akys vėl imtų krypti į kitas, ir ji taptų tik dar viena jo kruopščiai saugomos širdies nepasiekusi auka.

      Džeisonas tyrinėjo dailų ovalų Ming veidą.

      – Kodėl aš?

      Pažvelgusi paslaptingomis juodomis akimis ji vos vos nusišypsojo savo putliomis lūpomis.

      – Nes tu – idealus pasirinkimas.

      Jo galvoje ėmė įkyriai zvimbti. Ar ji siekė pakeisti jų santykius? Pasinaudodama vaiku pririšti jį prie savęs? Juk Džeisonas niekada neketino vesti, ir Ming tai žinojo.

      – Kodėl?

      – Nes esi geriausias mano draugas. Viską apie tave žinau. Mintis turėti nepažįstamo vyro vaiką mane gąsdina. – Ji atsiduso. – Be to, jau susitaikiau su mintimi, kad būsiu vieniša

Скачать книгу