LITMIR.BIZ

Скачать книгу

jųdviejų romano. Prieš akis prabėgo nemalonios to meto antraštės: „Naujas Depiero meilės objektas?“, „Brazilas milijardierius Fonseka sučiuptas su narkotikais per reidą prabangiausiame Florencijos naktiniame klube Rojaus urvas“.

      Jai nespėjus apsiginti Lukas atsistojo ir ėmė žingsniuoti artyn, aiškiai parodydamas ūgio ir sudėjimo pranašumus. Jai išdžiūvo burna.

      Priėjęs gana arti (ji įžiūrėjo tamsius krūtinės plaukus virš prasegtų marškinių) Lukas lediniu žvilgsniu permetė Sereną nuo galvos iki kojų ir pašaipiai iškošė:

      – Vėl tas pats nevykęs pasiteisinimas dėl suknelės.

      Sereną išmušė karštis prisiminus, kaip tą vakarą buvo apsirengusi. Kaip rengėsi kas vakarą. Ji dar kartą pamėgino, nors buvo aišku, kad pastangos pasiaiškinti bevaisės.

      – Neturėjau nieko bendra su tais narkotikais. Prisiekiu. Tai buvo siaubingas nesusipratimas.

      Kurį laiką Lukas nepatikliai stebeilijo, paskui užvertęs galvą taip netikėtai nusikvatojo, kad Serena krūptelėjo.

      Kai akys vėl susitiko, vyro žvilgsnis vis dar spindėjo lediniu linksmumu, o jausmingos lūpos šaltai šypsojosi.

      – Turiu pripažinti – esi drąsi, jei atėjusi čia tvirtini, kad esi nekalta.

      Serena suleido nagus sau į delnus, bet nė nepajuto skausmo.

      – Tai tiesa. Žinau, ką galvojate…

      Ji nutilo ir nustūmė šalin priminimą, kad taip galvojo visi. Ir visi klydo.

      – Nevartojau tokių stiprių narkotikų.

      Linksmumas, nors ir rūstus, dingo iš Luko Fonsekos veido.

      – Užtenka gintis. Dailioje rankinėje nešiojaisi stipriausius narkotikus ir, vos išvydusi policiją, įkišai man į kišenę.

      Sereną supykino, ji atsakė:

      – Spūstyje ir sumaištyje tai padarė kažkas kitas.

      Fonseka visai priartėjo ir Serena, nurijusi seiles, pažvelgė į jį. Pasijuto sukaitusi ir lipni.

      Žemas Luko balsas gundė.

      – Ar reikia priminti, kokie artimi buvome tą vakarą, Serena? Kaip paprasta tau buvo atsikratyti tų neteisėtų dalykų?

      Serena puikiai prisiminė tvirtai jos liemenį apglėbusias Luko rankas, kol buvo apkabinusi jo kaklą. Jos lūpos buvo jautrios ir išbrinkusios, kvėpavimas greitas. Į šokių aikštelę įpuolė kažkoks Serenos pažįstamas ir sušnibždėjo: Policijos reidas.

      Lukas Fonseka manė, kad per tas kelias sekundes prieš kylant sumaiščiai jai užteko sveikos nuovokos įbrukti jam į kišenę narkotikus?

      – Neabejoju, kad per daugybę metų puikiai išlavinai tą judesį, todėl nieko nepajutau, – neatlyžo jis.

      Lukas atsitraukė ir Serena giliai įkvėpė. Vyras apėjo aplink ją ir jos oda pašiurpo. Serena jautė jo žvilgsnį ir norėjo pasitaisyti kostiumėlį, nes drabužis varžė.

      Ji užsimerkė ir vėl atsimerkė, tada atsisuko.

      – Pone Fonseka, tik prašau galimybės…

      Jis pakėlė ranką ir Serena nutilo. Vyro veido išraiška buvo nebe rūsti, o bejausmė.

      Lukas spragtelėjo pirštais, tarsi kažką supratęs.

      – Žinoma! Juk tai dėl tavo šeimos, tiesa? Tai jie pakirpo tau sparnus. Andrėjas Ksenakis ir Rokas Demarkas nepakęstų, jei grįžtum prie ankstesnio palaido gyvenimo būdo, be to, vis dar nesi pageidaujama tuose socialiniuose sluoksniuose, kuriuose anksčiau sukaisi. Po nešvarių tėvo darbelių jums su seserimi teko atsistoti ant savo kojų.

      Pasibjaurėjimas iškreipė griežtus Luko bruožus.

      – Po to, ką padarė, Lorencas Depieras niekada nebegalės pasirodyti viešumoje.

      Serenai svaigo galva. Jai tikrai nereikėjo priminti apie tėvo nusižengimus ir korupcijos bylas. Bet Lukas dar nebaigė.

      – Manau, kad taip elgiesi pagal kažkokį slaptą susitarimą, kad įrodytum naujajai savo šeimynai, jog pasikeitei. Tik mainais į ką – reguliarias išmokas? Rūmus Italijoje – savo nuodėmių gimtinėje? O gal pasiliksi Atėnuose, kur tavo suterštos reputacijos smarvė ne tokia aitri? Ten bent būsi nuolat globojama sesers, kuri, jei gerai pamenu, visada srėbdavo tavo užvirtą košę.

      Lukui prakalbus apie jos šeimą, o ypač seserį, Serenos nugarą nudegino karštis. Šeimos nariai jai buvo viskas, negalėtų jų nuvilti. Jie išgelbėjo ją. Tik to šis šaltas ir kaltinantis vyras niekada nesuprastų.

      Serena jautėsi išsekusi nuo šoko vėl pamačius Fonseką, akių vokai apsunko ir ji pavargusiu balsu atkirto:

      – Mano šeima su tuo neturi nieko bendro. Kaip ir su jumis.

      Lukas nepatikliai dėbtelėjo.

      – Tikrai turi. Ar prižadėjai įmonei dosnią savo šeimos paramą, kad pakiltum karjeros laipteliais?

      Paraudusi Serena dusliai išspaudė:

      – Ne, žinoma, ne.

      Tai, kad ji vengė žvilgsnio, Lukui rodė ką kita. Užtektų tik menkiausios užuominos, ir vien tik Serenos įbrolio Roko Demarko arba sesers vyro Andrėjo Ksenakio globa užtikrintų labdaros fondui pajamas daugybę metų. Kad ir koks Lukas būtų turtingas, fondui reikėjo užsigarantuoti pajamas. Šleikštu, kad jo paties darbuotojai taip lengvai paperkami. Kraujas užkaito, ir Lukas atsitraukė. Bjauru.

      – Nesiruošiu visų įtikinėti, kad pasikeitei.

      Serena tylėjo, jos gerklė virpėjo tarsi neišstumdama norimų žodžių. Lukas nejautė gailesčio.

      Dabartinė Serena smarkiai skyrėsi nuo moters, kurią jis sutiko prieš septynerius metus, kuri buvo linksma, viliojo ir provokavo. Prieš jį stovinti moteris atrodė blanki, tarsi atskubėjusi į pokalbį dėl darbo draudimo bendrovėje. Tankūs gundantys šviesūs plaukai susukti į senamadišką kuodelį. Bet netgi tai, taip pat ir griežtas tamsus kostiumėlis neužtemdė pribloškiančio natūralaus grožio ir kiaurai skrodžiančių žydrų akių.

      Tas žvilgsnis pervėrė Luką vos Serenai įžengus į kabinetą, nors jis kelias sekundes ją apžiūrinėjo nepastebėtas. Griežto kirpimo kelnės nepaslėpė nuostabių ilgų kojų, šilkinė palaidinė aptempė dailiai suspaustas krūtis.

      Šleikštu. Negi jis dar nepasimokė? Serena Depiero turėtų pulti ant kelių ir nusižeminusi atgailauti, kad apvertė jo gyvenimą aukštyn kojomis, bet jai užteko įžūlumo gintis: Mano šeima su tuo neturi nieko bendra.

      Guvus protas šalia šios moters apsiblausdavo. Kodėl jį apskritai domino Serenos paskatos? Jam tai nė kiek neturėtų rūpėti. Juk seniai patenkino savo smalsumą.

      Lukas sukando žandikaulius.

      – Užteks. Automobilis lauks tavęs lauke ir nuveš atgal į oro uostą. Nuoširdžiai tikiuosi daugiau niekada tavęs nepamatyti.

      Kodėl taip sunku atplėšti nuo jos akis?

      Pyktis ir savigrauža perliejo Luką, apėjęs apie Sereną jis nužingsniavo prie stalo, tikėdamasis išgirsti trinktelint duris. To neišgirdęs atsisuko ir šiurkščiai tarė:

      – Nebeturime daugiau apie ką kalbėti.

      Jis nenorėjo pripažinti pastebėjęs, kad Serena dar smarkiau išblyško. Tai jam nė motais. Lukui nerūpėjo jokia moteris. Serena lėtai nurijo seiles ir jos ilgas dailus kaklas sujudėjo, švelniai kimus balsas, vos persmelktas itališko akcento, perskrodė tylą.

      – Suteikite vienintelę galimybę. Prašau…

      Lukas pravėrė burną ir vėl susičiaupė. Apstulbo. Niekas nedrįsdavo abejoti jo sprendimais. Iki šiol. Ir dabar

Скачать книгу