LITMIR.BIZ

Скачать книгу

      Ji abejingai gūžtelėjo ir tvirtai laikydama Lilę praslinko pro vyrą prie šaldytuvo. Pastebėjo ant stalo besimėtančią kruviną kulką ir krūptelėjo. Susigūžė pamačiusi, kaip gydytojas meistriškai siuva rusvą odą.

      Lukas sekė jos žvilgsnį. Jo šnervės išsiplėtė.

      – Pataikė į kaulą. Turėčiau pasveikti.

      – Tai gerai, – ji bandė išmesti iš galvos sužeistos rankos vaizdą.

      Dėkui Dievui, dar nepusryčiavo. Maistas tikrai išliptų atgal. Tik reikia laikyti galvą pakeltą. Susivaldyti. Negali leisti, kad kaltė sugraužtų, o užuojauta… O kiek užuojautos Lukas parodė savo aukoms?

      Atsukusi nugarą išsitraukė iš šaldytuvo buteliuką pieno mišinio ir įkišo į mikrobangų krosnelę. Giliai įkvėpusi nustatė laiką. Krosnelė atgijo.

      – Apgailestauju, bet teks nuvilti. Ji ne tavo.

      Tyla buvo beveik apčiuopiama, melas tarsi ištraukė orą iš kambario, ir dabar Greisei gniaužė krūtinę, nes trūko deguonies. Liepsnojančios akys vėrė jos pakaušį, oda dilgčiojo nuo įtampos. Išblaškė mikrobangų krosnelė. Ar ji visada taip garsiai burzgia?

      Greisė ištraukė buteliuką ir pakratė.

      Užuodusi pieno kvapą Lilė vėl sukūkčiojo.

      – Ššš, – ramino Greisė. – Tuojau. Pirmiausia mamytė atsisės.

      Nebepakeldama įtampos galų gale dirstelėjo per petį. Lukas įdėmiai žiūrėjo įsmeigęs į ją akis, veide – neįtikėtinas ugnies ir ledo derinys.

      Baigęs siūti žaizdą gydytojas šluostė kraują jam nuo peties. Užgniaužusi šleikštulį Greisė giliai įkvėpė ir pasistengė nuraminti įsiaudrinusį skrandį.

      – Sąžinė nerimauja? – Lukas pašiepiamai kilstelėjo antakį.

      – Ne. – Ji nusisuko, bet nuo melo nukaito skruostai.

      – Ne? O turėtų.

      – Jei ką nors ir turi graužti sąžinė, tai tik tave. – Ji pakratė buteliuką. – Svetainėje pamaitinsiu dukrelę. Išvažiuodamas uždaryk duris.

      Nesiteikusi pažvelgti, kaip jis reagavo, išėjo iš virtuvės. Mažutėje svetainėje įsijungė televizorių ir atsisėdo ant pakiužusios sofos.

      Nuo tada, kai gimė Lilė, Greisė įprato televizorių žiūrėti dieną. Ir vakare. Ir naktimis. Ir kuo prastesnė programa, tuo geriau. Tiesiog nepajėgdavo susikaupti kam nors rimtesniam.

      Ji maigė kanalus, kol rado vieną tų nuostabių pokalbių laidų, kurioje byranti šeima džiausto savo skalbinius priešais auditoriją ir tėvišką vedėją, ir vos nenusikvatojo.

      Puikiai įsivaizdavo šioje scenoje save, bandančią pateisinti šūvį į sutuoktinį. Mėginančią daug ką pateisinti. Pavyzdžiui, kad nepaisė ženklų, jog mylimas vyras ne kas kitas, o gangsteris. Tačiau meilė apakino. O gal tai buvo aistra? O gal abiejų mišinys, kurio sukelta įtampa turėjo ją atbaidyti, bet Greisė griebė jį išskėstomis rankomis. Nė nesusimąsčiusi tiek atvėrė širdį, kad Lukas į ją įsibrovė ir apsigyveno pačioje sieloje.

      Baigusi dailės mokyklą smalsiai žiūrėjo į viską, ką tik siūlė gyvenimas. Kartu su geriausia drauge Kara keliaudamos po Europą apžiūrėjo daug architektūros šedevrų visame žemyne.

      Sicilija pakerėjo. Greisė pamilo salą ir nuostabius jos gyventojus. O nuodėminga salos istorija jau susikurtam idealui tik pridėjo romantikos.