LITMIR.BIZ

Скачать книгу

hasis>Tobulo meilės romano receptas:

      ♥ Reikės vienos vienišos italės

      ♥ Ir vieno išvaizdaus virėjo su kiltu.

      ♥ Įdėkite du arbatinius šaukštelius šoko ir nežinios,

      ♥ Viską suplakite nedidelėje užkandinėje.

      ♥ Įmaišykite kelis svarbius sprendimus…

      ♥ Ir Valentino dienos norą…

      ♥ Dvi žibančias rudas akis…

      ♥ Ir rausvą pižamą.

      ♥ Pabarstykite rausvais flamingais,

      ♥ Pridėkite ryškiai rožinių įmantrių gėlių,

      ♥ Ir dėžutę šiltų prisiminimų.

      ♥ Paruoškite lėkštelę saldžių svajonių

      ♥ Ir tris vestuvinius tortus,

      ♥ Aštuonias besisukančias margas kaip vaivorykštė picas

      ♥ Ir dvi taures raudonojo vyno.

      ♥ Apšlakstykite miško grybų ir grietinėlės padažu.

      ♥ Sumaišykite su trimis kupinais šaukštais ašarų

      ♥ Ir dviem rausvais keksiukais.

      ♥ Nepamirškite vieno amerikiečio virėjo be kilto.

      ♥ Smarkiai suplakite.

      ♥ Užbaikite viena porcija šokoladinio tiramisu.

      ♥ Mišinį laikykite šiltai iki Valentino dienos, tada papuoškite raudona rože ir patiekite su bučiniu.

      PIRMAS SKYRIUS

      ♥ Reikės vienos vienišos italės

      Seniai seniai, – galvojo Siena Rosi, atsilošusi girgždančioje personalo kambario kėdėje, – restoranuose buvo pilna nuostabių svečių, jie mėgavosi patiektu maistu, gėrimais ir meiliai šypsojosi aptarnaujantiems darbuotojams.

      Tada išsiviepė prisiminusi verslininką, kuris per dešimt minučių spragtelėjo pirštais ne vieną, bet du kartus, nes iš pradžių gėrime buvo per daug ledo, o paskui užkandis patiektas su salotų lapais akivaizdžiai turint tikslą jį nunuodyti. Jokių lapų. Tie laikai jau praėjo.

      Reikėjo papuošti brangaus dalykinio jo kostiumo pečius salotų lapais, o blizgančią galvą apipilti padažu, – pamanė Siena.

      Be abejo, nebūtų išdrįsusi.

      Salotose per mažai užpilo, tad nepavyktų rimtai pakenkti. Be to, išskirtiniuose užmiesčio viešbučiuose dirbantys sėkmės lydimi vyriausieji padavėjai, ypač kurie siekia paaukštinimo ir trokšta tapti restorano vadybininkais, taip nesielgia.

      Bet jei jis būtų užsisakęs žymiojo virėjo Andrė olandiško padažo… Būtų buvę visai kitaip.

      Siena plačiai nusižiovavo, pasilenkusi nusiavė stilingus aukštakulnius, lengviau atsiduso ir pradėjo masažuoti pėdas. Per dešimt metų šiame versle jau turėjo įprasti, kad kojos tinsta ir kaista, pirštai suspausti, bet lengviau nepasidarė, ypač darbuojantis geruose prabangių viešbučių restoranuose.

      Greistouno dvarą išgarsino puikus maistas ir jauki Anglijos užmiesčio aplinka, o verslo pietūs būdavo užsakomi prieš kelias savaites. Siena turėjo džiūgauti, kad per pietus ir vakarienę salė kasdien pilna. Bet jos, kaip vyriausiosios padavėjos ir someljė, pareiga buvo užtikrinti, kad visi šešiasdešimt vakarieniautojų mėgautųsi kone geriausiu Anglijoje maistu ir vynu, išskirtiniu aptarnavimu, pajustų aristokratišką gyvenseną, kuria alsuoja didingi namai.

      Sudėtinga dienų dienas siekti prabangos ir pelnyti apdovanojimų.

      Darbas kaip gero teatro Londone aktorės, sutikusios vaidinti tiek dieniniame, tiek vakariniame spektaklyje šešias dienas per savaitę. Grimuotis, vilkėti ankštą kostiumą, priderinti nepatogius batus.

      Dainuoti ir šokti ant stalų nebūtina.

      Gaivindama kojų pirštus, Siena žvilgtelėjo į didžiulį senovinį laikrodį. Liko penkiolika minučių. Naujoji vadyba sušaukė specialų susitikimą ir žada pranešti, ką nusprendė skirti į du svarbius postus nuolat apdovanojimų pelnančiame restorane.

      Po kelių minučių ji sužinos būsimo vyriausiojo virėjo vardą. Taip pat sužinos, kas taps restorano salės vadybininku. Toji magiško, nuostabaus maisto ir išskirtinio aptarnavimo dermė atvers Dvarui kelią į pačią viršūnę!

      Pečiais ir nugara perbėgo nerimo virpulys, Siena paskubomis apsidairė, ar personalo kambaryje nieko nėra. Be abejo, ji nervinasi. Bet niekas nesužinos, kaip išties bijo.

      Bijo? Ką siekia apgauti? Ji siaubingai išsigandusi.

      Žvilgančioje kortelėje buvo užrašyta panelė Rosi. Elegantiška ir profesionali vyriausioji padavėja, visada nepriekaištingai atrodanti, sukūrusi tobulą įvaizdį, nes prabangus Dvaro restoranas to siekė.

      Turbūt visi pašiurptų ir apstulbtų sužinoję, kad iš tikrųjų dizainerio kurtu kostiumėliu vilkinti ir dailius batelius avinti Siena Rosi dabar drebėjo.

      Prireikė ketverių sunkaus darbo metų pasitikėjimui savimi susigrąžinti, kad bent jau galėtų pagalvoti apie restorano vadybininkės pareigas, taptų atsakinga už savo projektus ir komandos valdymą.

      Šis darbas – jos svajonė.

      Tiek paaukojus ir taip sunkiai dirbus atėjo metas įrodyti, kad įstengė išsigydyti sudaužytą širdį ir vėl gali kilti karjeros laiptais.

      Karjerą daryti būtina ir nesitikėti, kad kas kitas padės išpildyti svajones.

      Jai taip reikėjo šio darbo.

***

      – Šiandien buvai tikra žvaigždė. Ar kas nors sakė? Jei turėčiau Oskarą, tučtuojau tau įteikčiau! Mintys išsisklaidė ir sumirksėjusi Siena grįžo į tikrovę, kai geriausia draugė Karla įsiveržė pro švaistines duris. Atrodė kaip tipiška, elegantiška juodai apsirengusi viešbučio registratorė, laikysena priminė vienišos miestietės.

      – Ačiū. Šiandien tau puikiai sekasi, – atsakė Siena šypsodamasi. – Maniau, personalo susirinkimas ketvirtą.

      Karla čiupo nebaigtą Sienos espreso kavą ir vienu gurkšniu išgėrė, tada garsiai atsidususi padėjo puodelį ant lėkštutės.

      – Taip. Du svečiai paklydo labirinte. Žinau, žinau, – Karla sumosavo rankomis. – Toks ir yra tikrasis labirinto tikslas. Bet vasarį? Man baisiai šalta! Užtrukau dvidešimt minučių, pasinaudojau mobiliaisiais telefonais ir švilpuku, bet dabar svečiai patogiai sėdi prie židinio su karšta arbata ir bandelėmis. Ne taip kaip mes.

      Elegantišku kostiumėliu vilkinti Karla ėmė virpėti ir susikišo plaštakas į pažastis, o Siena įpylė jai šviežios karštos kavos.

      – Virėjai su kiltais! – staiga sucypė Karla, lenkdamasi prie spalvoto Hotel Catering žurnalo priedo. – Ko nesakei? Visą savaitę laukiau! Kas šįkart išrinktas Mėnesio gražuoliu? Gal po kelių savaičių dirbsim su kokiu seksualiu jaunu žymiu virėju? Argi nebūtų šaunu?

      Tik per mano lavoną, – tyliai pamanė Siena. – Daugiau to nebus! Jau teko šitai patirti, visai nenoriu pakartoti. Ir visai nebūtų šaunu.

      Karla papurtė galvą ir ištiesė Sienai brangųjį žurnalą.

      – Pasimatysime po penkių minučių. Geriausios sėkmės dėl darbo, mieloji, nors tau jos nereikia. Pasitikėk savimi! – greitai pamojusi pirštais ji dingo.

***

      Siena prunkštelėjo ir pradėjo rinkti kavos puodelius, bet netikėtai žurnalas atsivertė, ir ji nustojo kvėpavusi, nes išvydo studijoje darytą aukšto raumeningo vyro su baltais marškinėliais ir languotu kiltu nuotrauką.

      Mėnesio gražuolis – Bretas Kameronas.

      Akimirksniu persikėlė į ankštą ir sausakimšą žmonių Rosių tratorijos virtuvę prieš dvylika metų. Prisiminė pirmą prabėgomis mestą žvilgsnį į naująjį tetos Marijos virėją mokinį.

      Sienai buvo šešiolika, tiesiai iš mokyklos ji pateko į virtuvę, kur tėvas ir vyresnis brolis Frenkis ruošė svečiams vakarienę. Dėl galimybės

Скачать книгу