LITMIR.BIZ

Скачать книгу

atkreipė smalsius virtuvės darbuotojų žvilgsnius: keli užsiėmę padavėjai ėmė spoksoti į naujausio vestuvių spektaklio veikėjus.

      – Pija, galime pasikalbėti kur nors kitur? – Hokas reikšmingai apsižvalgė. – Mes tik dar labiau aštriname šiandienos įvykius, nedaug trūksta iki melodramos.

      – Klausyk, – atkirto ji, – esu dalyvavusi ne vienose vestuvėse ir melodrama čia tikrai nekvepia. Taip nutinka tada, kai nuotaka nualpsta prie altoriaus arba jaunikis vienas išskrenda medaus mėnesiui. Bet kai vedybų planuotoja susiduria su neišauklėtu vienos nakties meilužiu – toli gražu iki melodramos!

      Hokas nieko neatsakė. Labiau jaudinosi dėl jos, nei dėl savęs. O ji tikriausiai teisi. Kas dar laukia šiandien? Savaime suprantama, kad Pija suirzusi. Žlugusios vestuvės jai kėlė daugiau rūpesčių, nei norėjo pripažinti, o čia dar jis išdygo.

      Pija sukryžiavo rankas ir treptelėjo koja.

      – Ar rytais bėgi nuo visų moterų?

      Ne, tik nuo vienos, tos, kuri pasirodė esanti nekalta – nuo jos. Jis susižavėjo širdelės formos veidu, smulkiu dailiu kūnu, o kitą rytą suprato, kad pernelyg giliai įklimpo.

      Hokas nesididžiavo tokiu elgesiu. Bet ankstesnysis Fildingas, regis, seniai dingo.

      Bet net ir dabar jam baisiai norisi prieiti arčiau… paliesti ją…

      Numojo šalin šią mintį. Rūsčiai prisiminė savo naująjį kelią, kurį pradėjo eiti tapęs hercogu, ir tai, kad naujasis gyvenimas neleidžia susidėti su Pija. Šįkart jis tenori atsiprašyti dėl to, kaip pasielgė ir dėl dovanos, kurią atėmė iš jos net nepagalvodamas… nes ji nesivargino ir neperspėjo iš anksto.

      Hokas pasilenkė prie Pijos.

      – Nori pasikalbėti apie paslaptis? – paklausė žemu balsu. – Kada ketinai man pranešti apie savo nekaltybę?

      Pijos krūtinė sudrebėjo iš pykčio. Hokas pamanė, kad susiklosčius kitokioms aplinkybėms būtų pasimėgavęs.

      – Vadinasi, aš kalta dėl tavo dingimo? – paklausė Pija.

      Jis kilstelėjo antakį.

      – Ne, bet pripažink, mudu tą naktį buvome per daug įsiaudrinę.

      Karštis nudažė jos skruostus.

      – Aš buvau ta, kuria prisistačiau!

      – Hmm, – tarstelėjo jis ir įdėmiai ėmė apžiūrinėti tūžmingą jos veidą. – Kiek prisimenu, sakei, kad niekada nesimylėjai be apsaugos. Tai kas iš mūsų melavo?

      Palydėjęs ją namo į mažą vieno kambario butą Aukštutinio Manhatano Istsaide, padarė tai, kas būtina prieš suartėjimą. Tenorėjo įrodyti, kad yra doras, o ji… sugundė ir jis netyčia atėmė jos nekaltybę.

      Kad jį kur velnias. Net nerūpestingos jaunystės metais prisiekė niekada nebūti moteriai pirmu vyru. Nenorėjo, kad jį prisimintų. Nes tai visai netiko nerūpestingam gyvenimo būdui.

      Bet Pija tvirtina, kad pamiršo jį. Kažin ar tai tiesa, ar išdidumas ją verčia taip kalbėti? Tačiau jam tikrai nepavyko išmesti jos iš galvos, kad ir kaip stengėsi.

      Tarsi atsakydama į Hoko klausimą, Pija ėmė spiginti jį akimis, paskui apsisuko.

      – Š-šįkart aš išeinu. Viso geriausio, jūsų šviesybe.

      Apsisukusi paliko jį vieną virtuvėje apmąstyti netikėtą susitikimą – puiki pabaiga tobulai bjauriai dienai. Pija jautėsi mažų mažiausiai sutrikusi dėl netikėto jųdviejų susitikimo. Ir dėl to, kas jis pasirodo esąs,

      Nenusisekusios Belindos vestuvės taip pat neduos nieko gero Pijos verslui. Juolab, kad ir ji pati svečių akivaizdoje privertė Hoką paragauti baklažanų košės.

      Akivaizdu, kad jai reikia pagalbos. Nepaisant to, kad užkando baklažanų ir susidūrė su pikta moterimi, Džeimsas vis dar jautė pareigą viską ištaisyti.

      Hokui kilo išganinga mintis.

      Antras skyrius

      Grįžusi namo iš Plazos Pija nekankino savęs ir nesistengė išmesti Hoko iš savo gyvenimo. Nebandė įsivaizduoti, kaip jis išsiteškia su ledais rankose.

      Vietoj to ji nuvarė Poną Darsį nuo kompiuterio ir atsidariusi google įvedė Hoko vardą ir titulą. Pija pamanė, kad galėtų rasti šerifo plakatą iš Laukinių Vakarų: IEŠKOMAS APSIMETĖLIS HERCOGAS, PRISIDENGĘS PONO GERUOLIO VARDU. Iš tikrųjų ji troško rasti informacijos apie poną Blogiuką.

      Džeimsas Fildingas Karsdeilas, devintasis Hokšyro hercogas.

      Internetas Pijos nenuvylė. Per kelias sekundes rado daugybę nuorodų.

      Hokas ėmėsi Sanhilo investicijų draudimo fondo prieš trejus metus – Pija leido sau pagalvoti, kad kaip tik po to, kai atėmė jai nekaltybę ir pabėgo. Kompanija klestėjo ir padėjo jam bei jo partneriams tapti multimilijonieriais.

      Šūdas. Sunku susitaikyti su tuo, kad suteršęs ją, Hokas sulaukė sėkmės, o ne rūstaus teisingumo.

      Sanhilo investicijos buvo įsikūrusios Londone, neseniai atidarė padalinį Niujorke, todėl Hoko apsilankymui šioje Atlanto pusėje buvo daugiau priežasčių nei tik Ventvortų – Dilingemų vestuvės.

      Nejučiomis kasydama Pono Darsio ausis, kol šis trynėsi apie kojas, Pija išnaršė pirmąsias nuorodas. Beveik prieš trejus metus ji paėmė katiną iš prieglaudos ir parsivežė jį į dviejų kambarių butą. Dabar ji persikėlė iš prabangaus buto Aukštutinio Manhatano Istsaide.

      Buto nuoma buvo mažesnė, be to jis pasitarnavo ir kaip biuras. Nuomodamasi kiek nuošalesnėje vietoje galėjo pasinaudoti Aukštutinio Istsaido privačią mokyklą lankančiomis merginomis, būsimomis žvaigždėmis, turinčiomis pinigingus tėvelius, bei uniformuotais kepurėtais durininkais, kurie visai šalia saugojo prieškario pastatus.

      Butą Pija įsirengė kūrybiškai ir stilingai, retkarčiais ten ją lankydavo potencialūs klientai. Nors dažniausiai pati važiuodavo pas nuotakas į gražiai įrengtus, ištaigingus namus.

      Spragtelėjo kompiuterio pelę. Po kelių sekundžių atsidarė nuorodą į seną New York Social Diary straipsnį apie Hoką. Vyrukas stovėjo tarp dviejų šviesiaplaukių manekenių ir, šelmiškai žibančiomis akimis, rankoje laikė gėrimą. Straipsnyje rašoma, kad Hokas – nuolatinis įvairiausių renginių svečias Londone, kartais net Niujorke.

      Pija suspaudė lūpas. Na, iš straipsnio bent jau tapo aišku, kad ji jo skonio – Hoką, regis, traukė šviesiaplaukės. Aišku, Pijai trūko kelių centimetrų iki metro septyniasdešimties ir buvo kiek apvalesnė nei tos liesos ilgakojės podiumų mindžiotojos, su kuriomis jis stovėjo nuotraukoje.

      Vienintelis išsigelbėjimas yra tas, kad šlykštus Hoko elgesys prieš trejus metus suteikė Pijai drąsos imtis savo vestuvių planavimo verslo. Suprato, kad atėjo laikas liautis galvoti apie Žavųjį Princą ir pasirūpinti savimi. Graudu, kai jis kyla į aukštumas, o ji nykte nyksta gyvendama atsiskyrėlės gyvenimą.

      Ji pradėjo žengti gyvenimo keliu ir kilti aukštyn – taip kaip ir jis. Ir Hokas – jo šviesybė hercogas ar kaip jis ten nori būti vadinamas – gali eiti šunims šėko pjauti su savo milijonais.

      Vis dėlto Pija negalėjo liautis ieškojusi informacijos internete. Tikra kančia suvokti, kokia naivi tąkart buvo padovanojusi nekaltybę saldžialiežuviui mergišiui.

      Valandą panaršiusi surado informacijos tik apie gerą Hoko reputaciją. Susitikinėjo su manekenėmis, aktorėmis, viena kita naktinio klubo dainininke. Priklausė žmonių ratui, kuriam netrūko pinigų, ypač tapęs geriausiu finansininku.

      Naivu, kad ji tikėjosi

Скачать книгу