LITMIR.BIZ

Скачать книгу

esančioje įmonėje atsirado laisva vyriausiojo teisininko padėjėjo vieta. Apie ją išgirdo iš pažįstamo. Tačiau teisininkas buvo vyresnis ir norėjo panašaus amžiaus padėjėjo su itin aukšta kvalifikacija.

      Tai nebuvo Holės naudai, nes ji tik įžengė į trečią dešimtį, o jos patirtis nebuvo itin didelė. Žinoma, tai priklausė ir nuo darbo vietos. Jai tai labai padėtų kilti karjeros laipteliais, o mamai daugiau niekada nebereikėtų grįžti į darbą.

      Holė sugalvojo, kas galėtų jai padėti gauti naujas pareigas, – Fino, itin gerbiamo verslininko, rekomendacija. Tik dar nesugalvojo, kaip jo paprašyti. Akivaizdu, kad jis pats padėjo surasti sprendimą.

      Juk asmenine padėjėja padirbės tik savaitę, o paskui jis kaip ir kasmet išvyks atostogų. Biure liks viena. Be to, jie turės atskirus darbo kabinetus. Finas dirbs kitame koridoriaus gale, už uždarų durų. Jei jam tai ne kliūtis, ji tikrai nedarys iš to dramblio.

      – Gerai, sutinku.

      Klaros veidas nušvito kaip Kalėdų eglutė.

      – Tikėjausi, kad sutiksi. Galėsime peržiūrėti naujausius projektus, bet pirma supažindinsiu tave su ponu Lokvudu.

      Holė nenoromis nusekė paskui Klarą koridoriumi. Ją ėmė pykinti ir rytinė kava grasinosi pakilti aukštyn. Susiimk. Juk tu profesionalė.

      Klara pabeldė į duris ir įėjo. Holė pasekė jos pavyzdžiu. Širdis neramiai daužėsi, žvilgsnis neramiai ieškojo Fino. Buvo matyti, kad jis neseniai lankėsi kirpykloje. Žydri susagstomi marškiniai pabrėžė plačius raumeningus pečius. Holė nurijo gumulą gerklėje.

      Finas pakėlė pilkšvai žydras akis nuo monitoriaus. Holei jis pasirodė nustebęs. Bet to negali būti, juk jis pats sutiko. Po akimirkos nuostaba veide išnyko.

      – Pone Lokvudai, noriu pristatyti Holę Abrams, – Klaros balsas pabudino Holę iš susimąstymo. – Ji dirba teisės skyriuje…

      – Mes pažįstami, – Finas pažvelgė į vieną, tada į kitą. – Bet ką ji veikia mano biure?

      Klara nervingai nusišypsojo.

      – Ji sutiko mane pavaduoti, kol būsiu išvykusi medaus mėnesio. Teisės skyriaus vadovas puikiai apie ją atsiliepė.

      – Aišku, – Finas nukreipė akis į Holę.

      Kažkas ne taip. Juk Klara sakė, kad jis patvirtino šį laikiną paskyrimą. Gręžiama įdėmaus žvilgsnio Holė prisivertė nusišypsoti. Širdis vis dar pašėlusiai plakė, delnai sudrėko. Turėtų ką nors pasakyti, bet protas atsisakė sudėlioti kokį nors rišlų sakinį.

      Mirtiną tylą nutraukė Klara.

      – Ji puikiai atliks darbą.

      – Na, nežinau. – Finas atsilošė juodame odiniame krėsle. – Palik mus minutėlei, noriu su ja pasikalbėti.

      Klara išnyko kaip dūmas. Finas palaukė, kol durys užsidarė, ir tik tada rėžė:

      – Gerai, mes vieni. Paaiškink, kas atsitiko su mūsų susitarimu daugiau niekada nesusitikti.

      – Klara sakė, kad tu tai palaiminai. Pamaniau, kad jei tu gali taip brandžiai pasielgti dėl Klaros, ir man tai ne kliūtis. Ir pati Klara pasiaukotų dėl bet ko. Juk tai jos vestuvės…

      – Pakaks. Viską supratau. Bet… – jis ranka pamojavo tarp jųdviejų —… iš to nieko gero nebus.

      – Manęs tai nejaudina. Ar turi dar ką nors, kas galėtų pavaduoti Klarą?

      Finas atsikrenkštė.

      – Ne, neturiu.

      Holė tvirtai suspaudė prieš save rankas, kad neimtų nervingai jų grąžyti, ir išsitiesė.

      – Žinau, kad niekada nedirbome kartu, bet manau, kad galiu puikiai atlikti šį darbą.

      Finas vėl atsilošė krėsle ir sukryžiavo rankas ant krūtinės.

      – Pasakyk, kodėl turėčiau suteikti tau tokią galimybę.

      Holė šiek tiek sutriko, nes nesitikėjo, kad teks dalyvauti pokalbyje dėl darbo. Tačiau prisiminė, kaip tai svarbu Klarai, ir suprato, kad negali nuvilti draugės.

      – Aš labai kruopšti, daug dirbu. Ryte pirma ateinu į darbą, o vakare išeinu paskutinė.

      – Manai, kad tai gerai? Galbūt nesugebi padaryti darbo laiku?

      Holė primerkė akis. Kodėl jis taip tardo? Jau norėjo rėžti kai ką, tačiau susilaikė. Neleis savęs išprovokuoti.

      – Ne. Esu punktuali. Man patinka išvirti kavą ir turėti akimirką pasiruošti prieš pradedant skambėti telefonui. O darbo dienai pasibaigus neišlekiu pro duris, nes negaliu. Paprastai išeidamas iš darbo vadovas man palieka vieną ar dvi užduotis.

      Finas linktelėjo galvą, tarsi jos atsakymas jam patiktų.

      – Ir manai, kad susidorosi su mano asmeninės padėjėjos darbo iššūkiais?

      – Taip.

      – Juk supranti, kad tai, kas įvyko tarp mūsų, praėjęs etapas. Tai neturės įtakos mūsų darbo santykiams.

      – Kaip tik to ir noriu.

      – Puiku.

      – Ar tai reiškia, kad gavau darbą? – laukdama atsakymo Holė sulaikė kvėpavimą.

      Sekundės slinko, o Finas vis tylėjo. Kas, po galais, vyksta? Holė mąstė, ką dar galėtų teigiamo apie save pasakyti, tačiau vengė pasirodyti beviltiškai trokštanti to darbo. Nors iš tikrųjų beprotiškai norėjo jį gauti. To reikėjo jos planui įgyvendinti, o Finas šioje situacijoje vaidino labai svarbų vaidmenį.

      – Gerai. Įtikinai. Dirbsime kartu.

      Holė prisiminė turinti kvėpuoti.

      – Ačiū. Eisiu pas Klarą, ji man papasakos viską, ką reikia žinoti.

      – Hole, nepamiršk, tai tik darbas.

      Tarsi ji galėtų ir norėtų tai pamiršti.

      – Suprantu, pone Lokvudai.

      Finas susiraukė.

      – Nemanau, kad būtina bendrauti taip formaliai. Gali vadinti mane Finu.

      – Taip, pone… hm… Finai.

      Štai ir viskas, ji gavo darbą. Turėtų džiūgauti ar slapčia šypsotis. Tačiau stovėjo tarsi užkerėta priešais vyrą, kuris kiekvieną naktį ateidavo į jos sapnus ir kasdien versdavo darbe ieškoti jo žvilgsniu. Holė nežinojo, kaip reaguoti. Tai buvo vienas iš atvejų, kai kartu nutinka ir geri, ir blogi dalykai.

      Na, o dabar geriausias dalykas, ką galėtų padaryti, yra išeiti. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Ji pasisuko į duris.

      – Hole, dar vienas dalykas, – Finas palaukė, kol ji atsigręš. – Ryt ryte nevėluok. Lėktuvas kyla lygiai šeštą ryto.

      – Lėktuvas?

      Finas vėl suraukė kaktą.

      – Klara nieko nesakė?

      – Ko nesakė?

      – Rytoj ryte skrendame į Karibus. Ten turiu itin svarbų susitikimą.

      Holei tai buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Kaip keliaus į saulėtą egzotišką vietą su seksualiausiu vyru pasaulyje – vyru, kuris priverčia jos kraują užvirti tik pažvelgęs?

      Holė mintyse suaimanavo. Dabar tai papuolė į bėdą.

      Ji ne tik nervinosi būdama šalia Fino – ir prisimindama kiekvieną kartu praleistos nakties akimirką, bet ir beprotiškai bijojo skristi. Įdomu, kiek užtrunka skrydis iš Niujorko į Karibus?

      Tačiau, šiaip ar taip, neketino atsitraukti. Nuo to labai daug priklausė – per

Скачать книгу