LITMIR.BIZ

Скачать книгу

      1

      – Atleiskit, – Natalija palinko prie vyriškio, sėdinčio priešais, – gal dar kartą paaiškintumėt?

      Greta apsidžiaugė, kad Natalija šito paprašė, nes jautėsi sutrikusi. Keturios įmonės Svarbiausia gyvenimo diena savininkės ir valdytojos sėdėjo pasitarimų kambaryje prie stalo priešais vyrą, kuris vilkėjo brangų kostiumą ir elgėsi arogantiškai, nors joms nė kiek nerūpėjo. Ne pietietis, akivaizdu. Be to, pliauškė nesąmones.

      Rosą Bentlį erzino sutrikusios moterys ne mažiau, nei jis pats erzino kitus.

      – Įmonė Svarbiausia gyvenimo diena rengia jungtuvių pokylius, juk taip?

      – Taip, – atsakė Natalija, – bet, trumpai kalbant, mes rūpinamės maistu, didžėjumi ir gėlėmis. Niekas niekada neprašė jokiam svečiui surengti pasimatymo. Čia tuokiamasi, o ne teikiamos palydovių paslaugos.

      – Leiskite paaiškinti, – Rosas pernelyg meiliai nusišypsojo, tai Gretai kėlė nepasitikėjimą. – Tai subtilus prašymas – niekas neturi sužinoti, nes tai Murėjaus Evanso vestuvės.

      Murėjus Evansas buvo kantri muzikos superžvaigždė. Per paskutinį turą jis pamilo apšildančios grupės artistę. Kitą savaitgalį jie rengė daug dienų truksiančią vestuvių šventę, kurios laukdami žurnalistai varvino seilę. Aptariant tokias vestuves visada reikėjo įtraukti konfidencialumo sąlygą, kad žinia apie šventę nebūtų nutekinta. Jei atvirai, Greta pavargo nuo tokių didelių, aiškiai išpūstų renginių. Gaudavo padorų uždarbį, suma atrodydavo didelė, nes pinigų jai vis trūko, tačiau dailiu raštu kruopščiai parašyti tūkstančius kvietimų nebuvo itin malonu. Susitarti su pasipūtusiais svečiais, kurie rinkdavosi į tokius triukšmingus vestuvių vakarėlius, taip pat būdavo nelengva.

      – Žinoma, – atsakė Natalija.

      – Aš atstovauju Džulijanui Kuperiui, aktoriui. Senam pono Evanso draugui, kuris vestuvėse dalyvaus kaip vyriausiasis pabrolys. Nežinau, ar skaitote naujienas apie įžymybes, tačiau Džulijanas ką tik viešai paskelbė apie skyrybas su kolege Bridžita Martin, su kuria vaidino filme „Bombų kruša“. Bridžitą pastebėjo susitikinėjančią su kitu populiariu aktoriumi. Esu Džulijano vadybininkas, tad manau, kad atrodys nekaip, jeigu jis vestuvėse pasirodys vienas, bet nereikia visko komplikuoti ir ieškoti merginos, su kuria jis susitikinėtų. Tereikia moters, kuri suvaidintų esanti jo pora ir sudalyvautų vestuvėse. Galiu patikinti, kad nebus nieko nepadoraus.

      Greta girdėjo apie Džulijaną Kuperį – apie jį nežinoti neįmanoma, nors nematė nė vieno jo filmo. Veiksmo filmų karalius: daug sprogimų, ginklų ir ilgiausi scenarijai. Jos tokie dalykai nedomino, tačiau daugybė žmonių dievino jo filmus. Keistoka, kad jam teks apsimesti, jog su kuo nors susitikinėja. Afišose ir filmų anonsuose akį traukė žvilgantys kieti raumenys. Nors Greta nesižavėjo jo kaip aktoriaus gebėjimais, buvo sunku nekreipti dėmesio į kūną. Jeigu jau toks vyrukas net paskutinę akimirką negali susirasti merginos, ji – pasmerkta.

      – Kokios merginos reikia? – apdairiai pasiteiravo jų fotografė Bri. – Pažįstu nedaug moterų, kurios elgtųsi įprastai, jei tektų įsikibti žvaigždei į parankę.

      – Suprantu, – pasakė Rosas. – Visai tiktų paprasta moteris. Nenorime, kad ji atrodytų kaip palydovė. Be to, Džulijano moteriškosios lyties gerbėjų gausa rodo, kad būtų gerai, jei jį matytų su paprasta moterimi. Gerbėjos manytų pačios turinčios galimybę.

      Greta prunkštelėjo ir Rosas piktai dėbtelėjo į ją, įsitaisiusią kitoje stalo pusėje.

      – Su malonumu dosniai sumokėsime jai už patirtus sunkumus, – tęsė jis. – Paklosime dešimt tūkstančių dolerių už sugaištą laiką. Be to, papildomą sumą galiu skirti apsilankyti grožio salone ir drabužiams įsigyti.

      – Dešimt tūkstančių? – Greta vos nepaspringo. – Juokaujate?

      – Ne, – atrėmė Rosas, – kalbu rimtai. Galite parūpinti tai, ko prašome, ar ne?

      Natalija giliai įkvėpė ir linktelėjo.

      – Parengsime sutartį ir rasime, kas susipažintų su Džulijanu, kai jis atvyks į Našvilį.

      – Labai gerai. Jis atskris šįvakar ir apsistos viešbutyje Hilton.

      Rosas kilstelėjo ranką prie kišenaitės ant krūtinės ir išsiėmė odinę piniginę. Ištraukė saują šlamančiųjų ir pastūmė per stalą Natalijai.

      – Turėtų užtekti papildomoms išlaidoms, apie kurias kalbėjau. Kitką sumokėsime iškart po vestuvių.

      Daugiau nieko nepaaiškinęs jis pakilo ir išžingsniavo iš konferencijų salės, palikęs keturias moteris rymoti trikdančioje tyloje.

      Galų gale Bri ištiesė ranką ir suskaičiavo pinigus.

      – Du tūkstančiai. Už juos galima nusipirkti puikius šviesios spalvos plaukų dažus ir porą komplektų dailių drabužėlių, sutinki, Amelija?

      Amelija, maisto ir gėrimų tiekėja, didelė mados sekėja, linktelėjo.

      – Tikrai. Bet svarbiausia – nuo ko pradėsime? Kas to imtųsi?

      – Ne aš, – tvirtai pareiškė Bri. – Esu susižadėjusi, be to, privalau viską nufotografuoti. O tu ištekėjusi ir nėščia, – ji kreipėsi į Ameliją.

      Toji pasiglostė apvalų pilvuką. Ką tik peržengusi dvidešimt dviejų savaičių slenkstį ji su vyru Taileriu sužinojo, kad laukiasi mergytės.

      – Net jei nebūčiau nėščia, turėčiau maistu aprūpinti penkis šimtus svečių. Ir taip verčiuosi per galvą, net su Stelos pagalba.

      Jos abi atsigręžė į Nataliją, kuri kažką įnirtingai rašė kompiuteryje.

      – Nežiūrėkite į mane, – pasakė pastebėjusi įsmeigtas akis. – Aš – vestuvių planuotoja. Būsiu pasinėrusi į reikalus, kad renginys pavyktų.

      – Turėtų būti moteris, kurios galėtume paprašyti. Kokia nors draugė? – neatlyžo Greta. – Natalija, juk užaugai Našvilyje. Gal pažįsti, kas neprieštarautų kelias dienas pavaidinti filmų žvaigždės pupytę?

      – O tu? – atšovė Natalija.

      – Ką? – Greta kone suspigo, išgirdusi kvailą klausimą. Jos tikrai pametė galvą, jeigu mano, kad rado puikų sprendimą. – Aš? Su Džulijanu Kuperiu?

      Natalija nekreipė dėmesio į jos nuostabą.

      – O kodėl ne? Jis aiškino, kad reikia paprastos, niekuo neišsiskiriančios moters.

      – Vien dėl to, kad jam nereikia modelio, nereiškia, kad jis nori… manęs. Kažin, ar esu paprasta. Neaukšta, stora ir numoju ranka į faktą, kad bjauriai elgiuosi su vyrais. Nutylu, kai netoliese pasirodo Bri sužadėtinis, muzikantas. Nejau manote, kad galėčiau elgtis įprastai, kai karščiausia Holivudo žvaigždė šnibždės man į ausį?

      – Tu ne stora, – piktai atrėmė Amelija. – Tu normali. Daugybei vyrukų patinka putlesnės merginos.

      Putlesnės? Greta pavartė akis ir sudribo ant kėdės. Ji buvo smulki ir nešiojo dvidešimties svarų antsvorį dar nuo tada, kai gulėjo vystykluose. Dvi jos seserys lieknos ir trapios kaip jų motina balerina, o Greta, kaip liūdna, paveldėjo rusiškus tėvo genus. Jos kelnaičių dydį sudarė dvi raidės ir ji priminė keksiuką. Putlesnė – visai netinkamas žodis.

      – Merginos, negi kalbate rimtai? Net jeigu būčiau žemėje paskutinė moteris, su kuria jam tektų susitikinėti, nepamirškite, kad aš taip pat čia dirbu. Būsiu užsiėmusi.

      – Nebūtinai, – tarstelėjo Bri. – Tai, už ką esi atsakinga, dažniausiai paruošiama iš anksto.

      Greta susiraukė. Bri teisi, nors ji nenorėjo pripažinti. Kvietimai išsiųsti jau prieš mėnesį. Programa ir vardų kortelėmis pasirūpinta. Jai teks viską puošti dieną prieš vestuves, bet jos darbas netrukdė dalyvauti ceremonijoje.

      – Žinote, kad tvarkau kai kuriuos paskutinės minutės reikalus. Juk nesėdžiu kiekvieną šeštadienį ir nedailinu nagų.

      – Ne tai norėjau pasakyti, – užtikrino Bri.

      – Net jei taip, vis tiek juokinga, – bambėjo Greta. – Džulijanas Kuperis? Tik nereikia.

      – Turėtum kur panaudoti

Скачать книгу