Urantijos Knyga - Urantia Foundation

Скачать книгу

mirtingųjų valios tvarinių rasių namais—aukščiausiųjų valdovų; ir kiekvienam iš šitų pasaulių vadovaus Planetos Princas.

      (359.5) 32:2.8 Ir tada, kada tokia visata yra taip iki galo organizuota ir taip visiškai apgyvendinta, iš tiesų Sūnus Kūrėjas priima Tėvo pasiūlymą sukurti mirtingąjį žmogų pagal jų dieviškąjį atvaizdą.

      (359.6) 32:2.9 Planetinių buveinių organizavimas Nebadone vis dar tebevyksta ir toliau, nes šitoji visata, iš tiesų, yra jauna grupė Orvontono žvaigždžių ir planetų valdose. Paskutiniojo registravimo metu Nebadone buvo 3.840.101 apgyvendinta planeta, ir Satanija, jūsų pasaulio vietinė sistema, yra visiškai panaši į kitas sistemas.

      (359.7) 32:2.10 Satanija nėra vientisa fizinė sistema, atskiras astronominis vienetas arba organizavimas. Jos 619 apgyvendintų pasaulių yra išdėstyti daugiau negu penkiuose šimtuose skirtingų fizinių sistemų. Tiktai penkios iš jų turi daugiau negu po du apgyvendintus pasaulius, o iš jų tiktai viena turi keturias planetas, kuriose gyvena žmonės, tuo tarpu keturiasdešimt šešios turi po du apgyvendintus pasaulius.

      (359.8) 32:2.11 Apgyvendintų pasaulių Satanijos sistema labai didžiuliu atstumu yra nutolusi nuo Uversos ir tos didžiulės saulių grupės, kuri veikia kaip septintosios supervisatos fizinis arba astronominis centras. Daugiau negu dviejų šimtų tūkstančių šviesmečių nuotolis yra nuo Jerusemo, Satanijos būstinės, iki Orvontono supervisatos fizinio centro, esančio toli toli tankiame Paukščių Tako skersmenyje. Satanija yra vietinės visatos periferijoje, o Nebadonas dabar yra gerokai pasisukęs į Orvontono išorinio pakraščio pusę. Nuo apgyvendintų pasaulių labiausiai išorėje esančios sistemos iki supervisatos centro yra truputėlį mažiau negu du šimtai penkiasdešimt tūkstančių šviesmečių.

      (360.1) 32:2.12 Nebadono visata dabar skrieja toli į pietus ir rytus Orvontono supervisatos grandinėje. Artimiausios kaimyninės visatos yra: Avalonas, Henselonas, Sanselonas, Portalonas, Volveringas, Fanovingas, ir Alvoringas.

      (360.2) 32:2.13 Bet vietinės visatos evoliucija sudaro ilgą pasakojimą. Dokumentai, aptariantys supervisatą, supažindina su šita tema, šitos dalies dokumentai, pasakojantys apie vietinius kūrinius, ją tęsia, tuo tarpu po jų einantys dokumentai, pasakojantys apie Urantijos istoriją ir likimą, šią temą užbaigia. Bet tokio vietinio kūrinio mirtingųjų likimą jūs galite deramai suvokti tiktai atidžiai nagrinėdami pasakojimus apie savojo Sūnaus Kūrėjo gyvenimą ir mokymus, kada jis kartą gyveno žmogaus gyvenimą, mirtingojo kūno pavidalu, jūsų pačių evoliuciniame pasaulyje.

      3. Evoliucinė idėja

      (360.3) 32:3.1 Vienintelis tobulai nusistovėjęs kūrinys yra Havona, centrinė visata, kuri buvo tiesiogiai sutverta Visuotinio Tėvo mintimi ir Amžinojo Sūnaus žodžiu. Havona yra egzistenciali, tobula, ir iki galo užbaigta visata, apjuosianti amžinųjų Dievybių namus, visų daiktų centrą. Septynių supervisatų sukūrimas yra ribinis, evoliucinis, ir nuosekliai besivystantis.

      (360.4) 32:3.2 Fizinės laiko ir erdvės sistemos savo kilme yra visos evoliucinės. Jos net fiziškai nėra stabilizuotos tol, kol įskrieja į savosios supervisatos nusistovėjusias grandines. Taip pat ir vietinė visata nėra įžengusi į šviesą ir gyvenimą tol, kol jos plėtimosi ir vystymosi galimybės nėra išnaudotos ir kol jos visų apgyvendintų pasaulių dvasinis statusas nėra amžiams nusistovėjęs ir stabilizuotas.

      (360.5) 32:3.3 Išskyrus centrinę visatą, tobulumas yra augantis pasiekimas. Centriniame kūrinyje mes turime tobulumo modelį, bet visos kitos sferos tą tobulumą turi pasiekti tais metodais, kurie yra nustatyti tų konkrečių pasaulių ir visatų vystymuisi. Ir Sūnų Kūrėjų atitinkamų vietinių visatų organizavimo, vystymo, mokymo, ir įtvirtinimo planams yra būdinga beveik begalinė įvairovė.

      (360.6) 32:3.4 Išskyrus Tėvo dievybės buvimą, kiekviena vietinė visata yra, tam tikra prasme, centrinio arba modelinio kūrinio, administracinio organizavimo dublikatas. Nors Visuotinis Tėvas gyvenamojoje visatoje būna asmeniškai, bet jis negyvena tų būtybių, kurios kyla iš šitos visatos, prote, kaip jis iš tiesų tiesiogine prasme gyvena su laiko ir erdvės mirtingųjų sielomis. Atrodo, jog yra visaišmintė kompensacija derinant ir valdant toli nusidriekiančios kūrinijos dvasinius reikalus. Centrinėje visatoje Tėvas, kaip toks, yra asmeniškai, bet jo nebūna to tobulo kūrinio vaikų prote; erdvės visatose Tėvo nebūna asmeniškai, jam atstovauja jo Sūnūs Aukščiausieji Valdovai, tuo tarpu jis betarpiškai būna savo mirtingųjų vaikų prote, jam dvasiškai atstovauja Paslaptingojo Pagalbininko, kuris gyvena šitų valios tvarinių prote, ikiasmenis buvimas.

      (360.7) 32:3.5 Vietinės visatos būstinėje gyvena visos tos asmenybės kūrėjos ir kūrybingos asmenybės, kurios turi savo pačių savivaldą ir administracinę autonomiją, išskyrus Visuotinio Tėvo asmenį buvimą. Vietinėje visatoje galima surasti kažką iš kiekvienos būtybės ir ką nors beveik iš kiekvienos iš protingų būtybių klasių, egzistuojančių centrinėje visatoje, išskyrus Visuotinį Tėvą. Nors Visuotinio Tėvo vietinėje visatoje asmeniškai nėra, bet jo asmeninis atstovas yra jo Sūnus Kūrėjas, kuris iš pradžių tarnauja Dievo vicegerentu, o vėliau aukščiausiuoju ir nepriklausomu valdovu, valdančiu savo paties teise.

      (361.1) 32:3.6 Kuo toliau gyvybės skalėje mes einame žemyn, tuo būna sunkiau pamatyti, įtikėjimo akimis, nematomąjį Tėvą. Žemesniesiems tvariniams—o kartais net ir aukštesnėms asmenybėms—pasirodo, jog sunku visą laiką įsivaizduoti Visuotinį Tėvą jo Sūnuose Kūrėjuose. Ir šitokiu būdu, laukdami savo dvasinio išaukštinimo laiko, kada išsivystymo tobulumas juos įgalins pamatyti Dievo asmenį, jie išvargsta bežengdami pirmyn, pasiduoda dvasinėms abejonėms, paskęsta pasimetimuose, ir šitaip patys izoliuojasi nuo savo laiko ir visatos augančių dvasinių tikslų. Šituo atveju jie praranda sugebėjimą matyti Tėvą, kada mato Sūnų Kūrėją. Šiam tvariniui tvirčiausia apsauga per visą ilgą kovą, kad pasiektų Tėvą, šituo metu, kada vidinės sąlygos tokį pasiekimą daro neįmanomą, yra tai, kad jis atkakliai laikytųsi tiesos fakto, jog Tėvas yra savo Sūnuose. Tiesiogine ir perkeltine prasme, dvasine ir asmenine prasme, Tėvas ir Sūnūs yra viena. Tai yra faktas: Tas, kas matė Sūnų Kūrėją, tas matė Tėvą.

      (361.2) 32:3.7 Konkrečios visatos asmenybės yra tvirtos ir patikimos, iš pradžių, tiktai sutinkamai su savo giminingumo su Dievybe laipsniu. Kada tvarinio kilmė nutolsta pakankamai toli nuo pirminių ir dieviškųjų Šaltinių, nesvarbu, ar mes turime reikalo su Dievo Sūnumis ar su tarnaujančiaisiais tvariniais, priklausančiais Begalinei Dvasiai, padidėja disharmonijos, susipainiojimo, ir kartais maišto—nuodėmės—galimybė.

      (361.3) 32:3.8 Išskyrus tobulas būtybes, kilusias iš Dievybės, visi valios tvariniai supervisatose yra evoliucinės prigimties, pradedant žemiausiu statusu ir visą laiką kylant į viršų, tikrovėje į vidų. Net ir labai dvasingos asmenybės toliau tęsia kilimą gyvybės skalėje progresiniais pervedimais iš gyvenimo į gyvenimą ir iš sferos į sferą. O turinčiųjų Paslaptinguosius Pagalbininkus atveju, iš tikrųjų nėra apribojimų dvasinio kilimo ir visatos pasiekimo įmanomoms aukštumoms.

      (361.4) 32:3.9 Laiko tvarinių tobulumas, kada yra galiausiai pasiektas, yra visiškai įgytas turtas, bona fide asmenybės nuosavybė. Nors maloningumo elementai yra laisvai įterpiami, nežiūrint šito, tvarinio pasiekimai yra individualių pastangų ir realaus gyvenimo pasekmė, asmenybės reakcija į egzistuojančią aplinką.

      (361.5) 32:3.10 Gyvulinės evoliucinės kilmės faktas visatos požiūriu neužtraukia gėdos žymės nė vienai asmenybei, nes tai yra išimtinis metodas, kurio dėka yra sukuriamas ribinių protingų valinių tvarinių vienas iš dviejų bazinių tipų. Kada tobulumo ir amžinybės aukštumos yra

Скачать книгу