LITMIR.BIZ

Скачать книгу

      Antras skyrius

      – Sakau tau, ta moteris peržengė visas ribas. – Brendonas Djukas vaikštinėjo pirmyn atgal priešais platų jachtų klubo erkerį, visai nekreipdamas dėmesio į už stiklo atsiveriančią pasakišką dangaus mėlynėje švytinčią burlaivių panoramą. – Ji tiesiog apsėsta.

      – Kodėl gi tu toks nustebęs? – Adamas išsišiepė ir paskubomis gurkštelėjo stiprios kavos. – Ir kodėl tu toks susijaudinęs? Juk nebe pirmą kartą motina stengiasi mus įkalbėti vesti. Ji nori anūkų, o mes tam priešinamės.

      – Tiesa, – tarė jo brolis Kameronas, patogiai įsitaisęs kapitono kėdėje. Dėvėdamas tūkstančio dolerių vertės kostiumą ir šilkinį vardinį kaklaraištį jis atrodė visiškai atsipalaidavęs. Tačiau Adamas žinojo, kad Kameronas niekada neatsipalaiduoja. Jis, buvęs jūrų pėstininkas, – kone pats nuožmiausias Adamo pažįstamas žmogus. Nebent išskyrus jį patį.

      – Prisimenate, kai ji privertė mus žiūrėti jos vestuvių vaizdo įrašus? – paklausė Kameronas purtydamas galvą. – Jos manymu, tai turėjo mus suminkštinti.

      – Tai buvo siaubinga, – pritarė Brendonas. – Tačiau vestuvių tortas atrodė šauniai. – Įtempęs plačius pečius jis apžvelgė sausakimšą valgomąjį, atsisėdo prie stalo ir ėmė tyrinėti jachtų klubo pusryčių valgiaraštį. – Tai mes valgysime ar ne?

      – Kvėpuosime ar ne? – kvatodamasis tarė Adamas.

      – Tu visada ką nors kemši, – prikišo Kameronas Brendonui imdamas valgiaraštį.

      Nekreipdamas dėmesio į vyresnius brolius Brendonas pasišaukė padavėją.

      – Norėčiau blynų, kiaušinių ir kumpio. Ir skrudintos duonos. Dvigubą skrudintos duonos porciją.

      – O aš omleto, – tarė Kameronas ir padėjo valgiaraštį ant stalo.

      – Žinoma, pone Djukai, – tai tarusi padavėja Dženė pasisuko į Adamą. – Ko pageidausite jūs, pone Djukai?

      – Man užteks kavos, – paprašė Adamas.

      Jam reikėjo atsigauti nuo šoko, kurį patyrė kiek anksčiau susitikęs naują laikiną padėjėją. Jei tada nebūtų buvęs toks mieguistas, ji nebūtų užklupusi jo iš pasalų.

      Įpylusi Adamui puodelį kavos Dženė pasišalino.

      Brendonas niūriai tarė:

      – Klausykite, vaikinai, dėl mamos. Šį kartą viskas kitaip. Ji nusiteikusi rimtai. Reikėjo išgirsti, kaip ji kalbėjosi telefonu su savo drauguže Beatriče. Į pagalbą ji pasitelkė visą eskadrilę draugių. Ir kiekvienam iš mūsų jos jau sudarė po galimų kandidačių sąrašą.

      – Tikrai? – geidulingai prabilo Kameronas. – Visuomet dairausi naujų veidų. Primink, kad padėkočiau jai, kai šį savaitgalį susitiksime.

      Adamas kilstelėjo antakį.

      – Jei iš tiesų nori susitikinėti su mamos parinktomis merginomis, kodėl gi tau neatnaujinus ryšių su Siuze Volton?

      Vos prisiminęs vidurinę mokyklą Kameronas nusipurtė.

      – Ar būtinai reikėjo sugadinti man apetitą?

      – Toks mano darbas. – Adamas pasisuko į Brendoną. – Ar kada nors jai minėjai, kad ji tave domina?