Скачать книгу

n>

      Pirmas skyrius

      Iki vedybų sutarties pasirašymo liko tik dvidešimt keturios valandos…

      Ši mintis šeichą Kadiną Gabrielį ben Kadirą pažadino iš neramaus miego. Nusimetęs drobinę antklodę jis atsistojo ir apsimovė siaurus tamsius džinsus. Pro Zahiro karalystės konsulato Naujojoje Zelandijoje, Velingtono mieste, kur šeichas buvo apsistojęs, langus sklido blausi šalta šviesa. Geibas negalėjo patikėti, kad jau po dvidešimt keturių valandų vėl bus įsipareigojęs.

      Santuoka su turtinga paveldėtoja išspręs karalystės finansines problemas. Šeichas kartą jau buvo vedęs – tiesą sakant, tai buvo tikras košmaras ir Geibas visai netroško jo pakartoti.

      Jausdamas pilvą kutenantį šaltį, šeichas atitraukė linines užuolaidas ir atidarė prancūziško stiliaus balkono duris. Velingtone silpnai lijo. Geibas primerkė akis ir liūdnai pažvelgė į dangų – ką tik prasidėjo paskutinė jo viengungystės diena. Staiga, lyg tai būtų pranašiškas ženklas, pro debesis virš Velingtono uosto pasirodė saulės spinduliai, nušviesdami kambarį ir didžiulį dvylikto amžiaus portretą, kabantį ant sienos.

      Geibas įdėmiai pažvelgė į šeicho Kadino Senojo portretą – jų abiejų gimtadienis, nelaimei, buvo tą pačią dieną. Šis protėvis išgarsėjo tuo, jog nugvelbė svetimą nuotaką su didžiuliu kraičiu. Kadinas Senasis, tamplierių ordino riteris, vos neišsikraustė iš proto dėl Kamilos de Valua – lieknos rudaplaukės tamsiomis akimis. Geibą nukrėtė šiurpas. Jo pirmoji santuoka taip pat buvo tikra beprotybė. Tiesa, išprotėjęs buvo ne pats jaunasis šeichas.

      Geibas buvo susituokęs su Džazmina – vaikystės laikų bičiule. Iškart po vestuvių ji tapo labai priekabi, o negavusi to, ko užsigeisdavo, apsipildavo ašaromis. Džazmina priekaištaudavo Geibui, jog jis per daug dirba ir neva yra neištikimas. Šeichas neskubėjo pradėti vaikų, kol jų santuoka tokia nestabili. Džazminai ėmė atrodyti, jog Geibas gailisi vedęs, ir ji puolė į isteriją. Kartą jiems išsiruošus paplaukioti kateriu Džazmina vėl ėmė priekaištauti. Kai ginčas pernelyg įsisiūbavo, mergina persisvėrė per bortą, įkrito į vandenį ir nuskendo.

      Geibas šoko į jūrą ir bandė išgelbėti savo jaunutę žmoną, bet nepavyko. Jis susižalojo veidą, o kaltė persekios jį iki pat mirties.

      Legendos byloja, jog Kadinas Senasis aistringai mylėjo savo žmoną. O štai Geibas visai netroško, kad kokia nors moteris jį kontroliuotų. Žinoma, aistra labai svarbi, tačiau tik trumpalaikiuose santykiuose. Meilė – visai kitas dalykas, niekaip nesusijęs su santuoka. Geibas nieku gyvu neleis, jog būsimoji žmona griebtųsi tokių pačių manipuliacijų kaip Džazmina.

      Kažkas pasibeldė. Lengviau atsidusęs Geibas apsivilko marškinėlius ir atidarė kambario duris. Tai buvo Chavjeras – Geibo bičiulis ir Zahiro karalystės saugumo ministras.

      Chavjeras, ką tik atskridęs iš Zahiro, įžengė į šeicho apartamentus ir įteikė jam voką.

      – Specialus pristatymas.

      Geibas atplėšė voką ir išėmė vedybų sutartį, kurios detales prieš keletą dienų buvo suderinęs su įtakingiausiais Zahiro teisininkais.

      Chavjeras pažvelgė į dokumentą ir išpūtė akis.

      – Negaliu patikėti. Tu vesi dar kartą.

      Geibas nuėjo į šiuolaikišką virtuvėlę.

      – Neturiu kito pasirinkimo.

      Zahiro karalystė kelis kartus vos nebankrutavo, o didžiulio Kamilos de Valua turto likučiai buvo prarasti per Antrąjį pasaulinį karą. Geibui neliko kitos išeities, tik vesti dar vieną turtingą paveldėtoją ir, pasinaudojus jos turtais, išgelbėti skurstančią karalystę.

      Chavjeras atsisakė Geibo pasiūlytų apelsinų sulčių.

      – Maniau, jog po Džazminos žūties…

      – Tikėjaisi, kad pasikeisiu ir griebsiuosi kitokių sprendimų?

      Chavjeras neramiai pasimuistė.

      – Kai susituokei su Džazmina, abu buvote per jauni. Tau metas iš tikrųjų vesti.

      – Pirmoji mano santuoka buvo gana tikra. – Geibas ištuštino stiklinę iki dugno ir padėjo ant stalviršio. Taip, iš tiesų pirmoji santuoka buvo net per daug tikra. Tačiau kiekvieną kartą prisiminęs Džazminą šeichas sudrebėdavo. Jis buvo ne tik blogas sutuoktinis, bet ir nesugebėjo padėti savo žmonai tada, kai jai labiausiai to reikėjo. – Šį kartą viskas bus kitaip. – Geibas negali leisti, kad pasikartotų praeities scenarijus. Daugiau jokių manipuliacijų. – Nepamiršk, ši santuoka – verslo sandoris.

      Chavjeras buvo laimingai vedęs, todėl nepajėgė susilaikyti:

      – Negali būti, kad kalbi rimtai. Kokia moteris ryšis tokiai absurdiškai santuokai?

      Geibas kilstelėjo antakius ir pradėjo vartyti vedybų sutartį. Prie sąlygų buvo įsegtas aplankas su jaunų pretendenčių iš pasiturinčių šeimų nuotraukomis. Buvo žinoma, jog šios merginos trokšta ištekėti už būsimojo Zahiro karalystės valdovo.

      Chavjeras pažvelgė į aplanką ir susiraukė.

      – Man regis, tu darai didelę klaidą. Tai tave pražudys.

      Geibas piktai dirstelėjo į Chavjerą. Šeicho bičiulis norėjo atsiprašyti, tačiau Geibas jį nutildė. Juodu užaugo kartu. Chavjeras buvo vyriausiasis pabrolys Geibo vestuvėse. Po Džazminos žūties Chavjeras kantriai bendravo su žurnalistais, atsakinėjo į visus jų klausimus, taip suteikdamas galimybę Geibui išvengti viešumos. Vyrų draugystė atlaikė jau ne vieną išbandymą.

      – Privalau vesti. Zahiro karalystei reikia ne tik pinigų, bet ir sosto paveldėtojo.

      Kai Chavjeras išėjo, Geibas susirado švarių drabužių ir nuėjo į vonią. Mąstė apie bičiulio žodžius, jog pirmosios vedybos įvyko per anksti. Geibui buvo dvidešimt metų, Džazminai – aštuoniolika. Jų santuoka tetruko dvejus metus.

      Geibas atsuko dušą, palaukė, kol plytelės aprasojo, tada nusirengė ir žengė po vandens srove. Dabar jam jau trisdešimt. Geibas – vienintelis sūnus šeimoje, todėl privalo susilaukti palikuonių. Visgi jis nenori vesti. Jau buvo apsvarstęs Vakarų kultūroje įprastus būdus gauti pinigų, tačiau tai draudžia Zahiro Konstitucija. Geibo tėvas gydosi nuo vėžio ir negali įsitraukti į verslą, todėl sūnus sutiko išspręsti karalystės problemas tradiciniu būdu.

      Po kelių minučių Geibas apsivilko baltus marškinius, pasirišo raudoną kaklaraištį ir pasipuošė juodu kostiumu. Vėliau išsivirė stiprios kavos ir mėgavosi ja žiūrėdamas pro langą. Velingtoną vėl merkė lietus. O štai Zahiro karalystėje visada šviečia saulė. Geibo motina kilusi iš Naujosios Zelandijos, be to, čia jaunasis šeichas lankė mokyklą.

      Vyras dirstelėjo į laikrodį. Tada tuščią kavos puodelį padėjo šalia vedybų sutarties. Dabar jam reikia skubėti pusryčių su Zahiro ir Naujosios Zelandijos ministrais. Jie aptars jo karalystės lankytinas vietas ir naująją turizmo strategiją. O vakare Zahiro konsulate rengiamas kokteilių vakarėlis ir paskaita apie senąją karalystės kultūrą.

      Geibas pagalvojo, kad paskutinę laisvės dieną privalo praleisti ypatingai.

      Juk vėliau jis amžiams įsipareigos vienai moteriai. Toks šeicho likimas.

      Jai lemta patirti meilę, tikrą meilę…

      Suskambėjo Saros Duval žadintuvas. Mergina buvo panirusi į nuostabų sapną, iš kurio dar nenorėjo pabusti. Sara dirbo mokytoja, todėl kiekviena diena buvo panaši į praėjusią. Išjungusi žadintuvą ji padėjo galvą ant pūkinės pagalvės ir vėl nugrimzdo į saldų sapną.

      Karys žvelgė Sarai tiesiai į akis. Taip, lyg ji jam būtų gražiausia moteris pasaulyje. Kaip ilgai Sara laukė savo svajonių princo!

      Jis suėmė ją už smakro. Kario veidą vagojo didžiulis randas, tačiau tai vyrą darė dar patrauklesnį. Sara negalėjo patikėti: daugelį metų vyrai ją niekino, o šis gražuolis jos tikrai geidžia! Mergina prigludo kariui prie krūtinės, ji girdėjo, kaip smarkiai daužosi jo širdis. Vadinasi, jis tikrai susijaudinęs.

      Vyriškis daug nekalbėjo, tačiau Sarai tai patiko. Ji suprato kūno kalbą ir žinojo, jog kartais žodžiai visiškai nereikalingi. Jais negalima pasitikėti, o kūno kalba niekada neapgauna.

      Užmiršusi

Скачать книгу