LITMIR.BIZ

      Šeštadienį Džesika ir Pola paskambino Erikai ir pakvietė vakarienės. Draugės susitiko jūros gėrybių restoranėlyje. Pola paminėjo, kad jam vadovauja Erikos kandidatas į ELK vadovo postą. Šis tuoj pat surado joms staliuką, o padavėjas žaibiškai atnešė užsakytus gėrimus.

      – Taip elgtis negražu, – subarė Erika, siurbtelėjusi kokteilio ir mintyse pasižadėjusi negerti antro. – Greičiausiai jis pamanė, kad užsidirbs apžvalgą kuriame nors iš mūsų žurnalų.

      – Ką gali žinoti, gal paminėsi jo restoraną kokiam nors tinkamam žmogui ar panašiai, – atsakė Pola, žvilgčiodama į valgiaraštį. – Kaip čia yra, kad šeštadienio vakarą nė viena neturime poros.

      – Kalbėk už save, – atšovė Džesika. – Mano draugas dirba.

      – A, kojų daktaras, – švelniai įgėlė Pola. – Tai kaip ten tas tavo Bilas?

      Džesika nusišypsojo.

      – Pėdų daktaras – geriau nebūna. Bet svarbiausia, kad radau Erikai spermos donorą.

      – Ką? – užspringo Erika.

      – Radau tau ATG, be to, protingą ir turintį puikų humoro jausmą, – išdainavo Džesika.

      Pola nusišypsojo išgirdusi Džesikos sugalvotą trumpinį, kuris reiškė „aukštą, tamsų ir gražų vyrą“.

      – Papasakosi apie jį po to, kai užsisakysime, – pasakė ji prisiartinus padavėjui. – Mirštu iš bado.

      – Ir aš. Šiandien per tinklinio varžybas sudeginau tikriausiai tūkstantį kalorijų, – Erikai šmėkštelėjo mintis, kad gal reikėtų pasakyti draugėms, jog ji tarsi rado savąjį aukštą, tamsų ir gražų kandidatą.

      Pola nusišaipė.

      – Matyt, teko išlieti nemažai prakaito. Kas per varžybos?

      – Tam tikra prasme tai buvo kompanijos renginys, – paaiškino Erika ir prisiminė, kad atsisakyti Genono kvietimo pavakarieniauti nebuvo taip lengva, kaip norėtųsi. Savo noru ji atsidūrė aklavietėje: paprašė patraukliausio pasaulyje vyro paaukoti savo spermos jos kūdikiui, o dabar kratosi bet kokio intymesnio bendravimo su juo. – Kartais norėčiau būti panašesnė į vyrus, – sumurmėjo Erika.

      – Ką? – nenugirdo Džesika.

      – Nieko. Man krevečių, – pasakė Erika padavėjui ir užvertė valgiaraštį. Po jos užsisakė ir draugės.

      Džesika atsisuko į Eriką.

      – Kaip sakei, norėtum būti panašesnė į vyrus?

      – Norėčiau sugebėti išlaikyti emocinį atstumą, – paaiškino Erika.

      – Kaip ir aš, – pritarė Pola.

      – Būtent, – nusišypsojo Erika.

      – Išvydusi vyruką, kurį tau suradau, nebesuksi galvos dėl atstumo. Jis tamsus, gražus, protingas ir turi humoro jausmą.

      – Kaip tu jį suradai?

      – Jis Bilo draugas, – atsakė Džesika. – Kai susipažinsite geriau, galėsime kartu vaikščioti į pasimatymus.

      – Dar vienas pėdų daktaras? – pasibaisėjo Pola. – Galvą dedu, kad pėdos – jo fetišas.

      – Negražu taip kalbėti, – papriekaištavo Džesika. – Bilas nealpsta išvydęs pėdas. Džeraldas, tas mano minėtas vaikinas, labai gražus, papasakojau jam apie tave.

      Eriką nusmelkė nerimas.

      – Ką jam pasakojai?

      – Kad tu tikra gražuolė, protinga ir kad jis turi tau paskambinti.

      – Davei jam mano telefono numerį? Ar sakei, kad norėsiu jo spermos?

      – Ne, nes pamaniau, kad išvydusi Džerį užsimanysi daugiau nei spermos.

      Pirmiausia į galvą šovusi mintis buvo mandagiai atsisakyti. Naujas pažįstamas pernelyg sujauktų jos planus. Jos vaiko tėvu taps Genonas – jis jau sutiko. Jiems liko tik pasirašyti sutartį.

      Ji vis dar negalėjo ramiai žiūrėti į jaunąjį Eliotą. Pagalvojusi apie tai, Erika nurijo gerą gurkšnį kokteilio. Bėda ta, kad ji nesugebėjo pažaboti jausmų buvusiam meilužiui. O jei kitas vyras sugebėtų išstumti Genoną iš jos širdies? Ar bent jau padėtų jį pamiršti? O jeigu Džesikos siūlomas ATG ir yra tas kitas vyras? Erika nusprendė, kad turi susitikti su juo ir pažiūrėti, kas jis per vienas.

      – Klausyk, net jeigu nieko neišdegs, – paguodė Pola, – gal tas vyrukas bent padarys tau gerą pedikiūrą.